Kaip vaizdas nuo stogo?
Utenos meras Marijus Kaukėnas lipa ant savivaldybės administracijos stogo. Diena graži ir giedra. Nuo aukštos vietos atsiveria žavi Utenos panorama – centrinė aikštė, bažnyčios bokštai ir rudeniškai nuspalvinti medžiai. Meras juokauja, kad smagu būtų pro kabineto langus tokį vaizdą matyti. Bet siauromis kopėčiomis viršun kopėme ne miestu pasigrožėti, o pamatyti už Europos Sąjungos investicijas įrengtų dviejų saulės elektrinių. Trisdešimties ir dvidešimties kilovatų įrenginiai aprūpina visus administracijos pastato ir šalia esančio savivaldybės garažo poreikius. Tačiau saulė energija aprūpinamas ne tik esminis vietinės valdžios pastatas.
„2022 m. patvirtinome savivaldybės taryboje elektrinių įrengimo savivaldybės įstaigose ir įmonėse planą. Šiai dienai minimaliame plane turime 30 elektrinių. Aštuonias ant stogų, o dvidešimt dvi nutolusias. Nes ne visų įstaigų stogų konstrukcijos leidžia sudėti jas ant stogų. Pavyzdžiui, 700 kilovatų elektrinė netilptų ant ligoninės, tad pasirinkome nuotolinę“, – pasakoja M.Kaukėnas.
Meras džiaugiasi, kad dėl saulės elektrinių plano vietinė valdžia rado sutarimą. Tiek pozicija, tiek opozicija suprato, kad saulės elektrinės ir tvarus pastatų aprūpinimas elektra yra ateitis ir neišvengiamybė. O Europos Sąjungos investicijų parama čia prisidėjo labai reikšmingai. Praėjusių metų energetikos krizė, kai visa šalis ir vietiniai gyventojai nerimavo dėl staiga reikšmingai pakilusių elektros kainų, Utenai jau nebebūtų tokia baisi. Pavyzdžiui, jai greičiausiai nereikėtų taupyti miesto ir seniūnijų apšvietimo sąskaita.
„Ateičiai mes neplanuojame sustoti ties įstaigų stogais ir galvosime, kaip toliau plėsti tinklą tiek įmonių, tiek miesto poreikiams. Miesto poreikiams būtų galima įsigyti nutolusias elektrines, kad ir organizuojant apšvietimą. O kita dalis bus daugiabučiai. Utenoje turime apie 300 daugiabučių, kurių ateitis taip pat bus elektrifikavimas. Sklinda kalbos, kad bus skiriamas dalinis finansavimas daugiabučių elektrifikavimui. Tikiu, kad žmonės į tai palinks ir tada Utena bus tikrai žalias miestas“, – apie ateities planus atvirauja meras.
Įrengus saulės elektrines ant Utenos stogų yra kuo pasidžiaugti. Sutaupoma daug pinigų, kurie įprastai būdavo skiriami apmokėti elektros sąskaitoms. Meras taip pat džiaugiasi – dabar sutaupytas lėšas galima skirti kitur. Paslaugų ir infrastruktūros gerinimui ar plėtrai, mokyklų ar darželių inventoriaus įsigijimui, remontams ir dar daug kam. Juk savivaldybės ūkis toks jau yra – pinigų niekada per daug nebūna. O taip sutaupyti padėjo Europos Sąjungos investicijos. Ne veltui sakoma – kad uždirbtum pinigų, turi jų ir išleisti.
Išmanesnių konteinerių, greičiausiai, nebūna
Nusileidę nuo stogo miesto centre, traukiame į Utenos pakraštį. Važiuojant gatvėmis, ant šaligatvių matyti išstatyti rudieji konteineriai. Šiandien – šiukšlių išvežimo diena. Privatūs namai turi nuosavus konteinerius, bet daugiabučių gyventojai, kaip ir visur, dalinasi bendrais. Privažiavome prie tokių, kurie visai neseniai buvo įrengti su Europos Sąjungos investicijų pagalba. Anksčiau čia stovėjo visiems gerai pažįstami, seni, burbulo formos rūšiavimo konteineriai. Dabar, kai jų vietoje atsirado šeši po žeme įrengti nauji rūšiavimo konteineriai, senieji visai čia pat laukia, kada bus išvežti. Savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Rosita Deveikienė prisimena laiką, kai senieji konteineriai persipildydavo ir žmonės skųsdavosi netvarka.
„Tie konteineriai maži, juos reikėdavo dažnai išvežti ir ištuštinti. Norint patenkinti gyventojų poreikius, jų kiekis išauga. Stovi visai netvarkingai, o čia matot – iš karto vaizdas vizualiai gražiai ir tvarkingai atrodo“, – pasakoja R.Deveikienė.
Naujieji konteineriai – labai gilūs. Du trečdaliai jų – po žeme. O konteinerio dangtis ne nuo nemalonių kvapų saugo aplinką, bet ir turi švelnaus užsidarymo funkciją. Įmetus šiukšles ir paleidus dangtį, jis iš lėto priglunda, o ne trenkiasi sukeldamas triukšmą.
Tokių atliekų surinkimo aikštelių Utenoje – 32. Visos buvo įrengtos didžiąja dalimi prisidedant Europos Sąjungos investicijoms. Pasikeitė ir gyventojų atliekų išmetimo kultūra, ir įpročiai.
„Mūsų gyventojai priprato rūšiuoti. Jau turime didesnius skaičius išrūšiuotų atliekų. Stiklo, plastiko, popieriaus, tekstinės ir kaip naujovė – biologiškai skaidžios atliekos. Ir mes kalbame tik apie daugiabučių namų kvartalus“, – apie teigiamus pokyčius pasakoja R.Deveikienė.
Įgyvendinant Europos Sąjungos investicijų projektą nebuvo pamiršti ir individualūs namai. Būtent tais konteineriais, kuriuos tądien matėme išstatytus ant Utenos šaligatvių, ir buvo aprūpinta pasitelkiant projekto finansavimą. Tad individualių namų gyventojai turi galimybę rūšiuoti biologiškai skaidžias atliekas.
„Individualių namų gyventojams davėme ir kompostavimo dėžes. Jas pirkome irgi iš šio projekto. 2 tūkst. gyventojų gavo tokias dėžes. Vadinasi, jie kompostuodami vietoje išvengia transportavimo kaštų ir pasigamina sau kompostą“, – džiaugiasi aplinkosaugos skyriaus vedėja.
Elektromobiliams – nemokama energija, o dviračiams – nauji takai
Utena – nedidelis ir kompaktiškas miestas. Jame retai pasitaiko spūsčių, o iš vieno miesto galo iki kito gali greitai nuvažiuoti dviračiu. Nors daugelis vietinių turi ir kasdien važinėja automobiliais, su Europos Sąjungos investicijų pagalba kelionės uteniškiams gali tapti pigesnės. Ypač tiems, kas renkasi mažiau taršius automobilius. Mieste už ES investicijas neseniai buvo įrengtos trys elektromobilių įkrovimo stotelės. Jose įkrauti mašinas nieko nekainuoja. Tokių stotelių poreikis Utenoje atsirado natūraliai. Vietiniai vis dažniau perka elektromobilius, o anksčiau nebuvo kur jų įkrauti. Utenos savivaldybės strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Donata Lubienė pasakoja, kad vienas pirmųjų iššūkių buvo parinkti vietas, kur įkurti elektromobilių įkrovimo stoteles.
„Parinkom pačias, mūsų nuomone, reikalingiausias vietas. Tokias, kuriose daugiausia žmonių ir kur daugiausia darbo vietų. Viena – prie centrinės miesto aikštės, kur yra ir darbo vietų, ir ugdymo įstaiga, ir gydymo įstaiga, ir turizmo informacijos centras. Kita – prie daugiafunkcinio sporto centro, kur vyksta renginiai. Žmonės gali ne tik atvykę į darbo vietą, bet ir renginio metu pasikrauti. Ir dar viena nemokama stotelė yra prie pagrindinės Utenos miesto gatvės. Kur dažnai naudojama vieta, patogus privažiavimas ir aiškus suradimas“, – pasakoja D.Lubienė.
Ne tik nemokamas įkrovimas, bet ir papildomos lengvatos elektromobilių stovėjimui Utenoje skatina rinktis būtent tokią transporto priemonę. Anot D.Lubienės, žmonės pastebi tokias lengvatas ir vis labiau domisi žaliosiomis alternatyvomis tiek namuose, tiek keliaujant. Bet turbūt nieko nėra žaliau, nei keliauti pėsčiomis arba dviračiu. Su Europos Sąjungos investicijų pagalba kuriami ir atnaujinami dviračių takai. Prie vieno iš jų pasivaikščiojome ir mes.
„Europos Sąjungos lėšomis buvo įrengta jungtis tarp dviejų šviesoforais reguliuojamų sankryžų, nes trūko pėsčiųjų ir dviračių susisiekimo jungties. Tad tokia jungtis buvo padaryta. Tai pakankamai nedidelė atkarpa – beveik vieno kilometro. Bet labai reikalinga ir iš tikrųjų pagerino susisiekimą“, – džiaugiasi D.Lubienė.
Ar atpažintumėte savo darželį?
Utenos lopšelio-darželio „Pasaka“ vidus su Europos Sąjungos investicijų pagalba pasikeitė neatpažįstamai. Direktorė Dalia Bislienė pasakoja, kad darželį baigę ir savo vaikus į jį leidžiantys vietiniai uteniškiai, grįžę į vaikystės koridorius ir grupės patalpas nustemba – viskas taip nauja ir gražu. Už projekto lėšas įrengtas ir multisensorinis kambarys. Jame darželio vaikai gali žaisti su įvairių formų ir medžiagų žaislais bei formomis. Girdėti ir matyt visokiausius dalykus, kurie lavina ir specialiųjų poreikių turinčius vaikus.
„Čia labai gera vieta nusiraminti vaikams, kuriems sunku dorotis su emocijomis. Kurie nori pabūti vieni atskirai nuo grupės draugų. Su mokytojų padėjėjais vaikams čia labai gera“, – pasakoja direktorė.
Kambaryje, kuriame darželio vaikai dabar randa ramybę ir lavina vaizduotę, anksčiau buvo pagalbinės skalbyklos patalpos. O švara po rekonstrukcijos gali džiaugtis ir atnaujintų grupių auklėtojos bei jų padėjėjos. Turbūt retas susimąsto, kaip svarbu rūpinantis būriu vaikų virtuvėje turėti indaplovę. Juk mažieji darželyje valgo tris kartus per dieną, o rankomis plauti krūvas indų – menkas malonumas, kuris atima ne tik kantrybę, bet ir laiką. Tad sutaupytą laiką pedagogės dabar gali skirti vaikams.
Švara ir tvarka padeda jaustis geriau, bet vaikams juk svarbiausia – lavinimas. Europos Sąjungos investicijos padėjo darželiui įsigyti išmaniųjų priemonių: projektorių, planšetinių kompiuterių, interaktyvių ekranų ir grindų. Skaitmeninės priemonės ugdo vaikus ir stiprina mokymo procesą.
„Aišku, ekranų laiką mes ribojame, nes žinome, kad iki dviejų metų ekranų iš viso nerekomenduojama. Vėliau palaipsniui galima ilginti laiką. Bet mes interaktyvius ekranus naudojame ugdymo reikmėms“, – pasakoja direktorė.
Vis dėlto ji priduria, kad lengvai rastų kur panaudoti Europos Sąjungos investicijų lėšas, jeigu jų gautų ir ateityje. Prioritetas būtų darželio kiemo ir jo erdvių bei priemonių atnaujinimas.
O apie Europos Sąjungos investicijas ir jų ateitį kalbėdamas Utenos meras sako sunkiai įsivaizduojantis, kaip miestas atrodytų, jeigu nebūtų tiek investuota. Miestas tikrai nebūtų toks švarus ir žalias, koks yra dabar. O dėl to verta džiaugtis ir planuoti ateitį ne tik vyriausiems, bet ir mažiausiems uteniškiams.
Radijo laida finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
