„Šių metų spalio mėn., pirmą kartą po labai ilgos pertraukos, nominalus mažmeninės prekybos augimas lyginant su praeitais metais buvo nulinis. Tai reiškia, kad nuo 22 proc. augimo nusileidome iki 0 proc. O biudžete, tuo metu, planuojamas 11 proc. augimas. Tad didelė tikimybė, kad reikės perplanuoti biudžetą“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.
„Spaudimas biudžetui bus didelis. Ir tas metas būtų šiek tiek susimažinti lūkesčius. Nes dabar jie – lyg nieko nebūtų nutikę“, – pabrėžė jis.
Anot ekonomisto, galimo trūkumo taip pat nebus įmanoma kompensuoti skolinantis, kadangi suplanuotas deficitas jau siekia 2,9 proc.
Ž. Mauricas priminė, kad didelę Lietuvos valstybės biudžeto dalį sudaro verslo mokamas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tad, anot jo, 2020–2023 m. smarkiai padidėjęs valstybės biudžetas – dėl infliacinių veiksnių išaugusių mažmeninės prekybos pajamų rezultatas.
„Labai greitai įprantama prie sparčiai augančių biudžeto įplaukų. Nes realiai iki 2020 m. jos augo pakankamai kukliai. Bet tada dėl infliacijos prasidėjo milžiniškas augimas, pavyzdžiui tais metas mažmeninės prekybos augimas siekė nominaliai 20 proc., 2022 m. – 22 proc. O biudžeto pagrindinis pajamų šaltinis Lietuvoje, tai – PVM mokestis“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
