„Reuters“ praneša, kad jau įsidarbino daugiau nei šimtas moterų.
„Ėmiausi šio darbo, nes prasidėjo karas, o kito darbo nebuvo“, – atvirai pasakojo 22 metų Krystyna. Krystyna ryžosi imtis darbo tik įveikusi baimę palikti ketverių metų sūnų Denisą namuose su motina. Jos gimtasis Pavlohrado miestelis yra už 100 km nuo fronto, tačiau į jį dažnai pataiko rusų raketos.
Penkis mėnesius ji dirbo technike 470 metrų po žeme, aptarnaudama nedidelius elektrinius traukinius, kurie veža darbininkus daugiau kaip keturis kilometrus nuo keltuvo šachtos, iš kurios jie leidžiasi į anglies klodus. Šachtos driekiasi apie 600 metrų po žeme.
Pabrėžiama, kad Šachtos vadovybė paprašė agentūros „Reuters“ nenurodyti jos pavadinimo ir apklaustųjų pavardžių.
Pasak reporterių kalbintos darbuotojos, darbas įdomus, bet sunkus: akumuliatorių dangčiai sunkūs, o garai gali būti nemalonūs. Tačiau atlyginimas geras, ji jaučia pareigą likti ir atlikti savo darbą už tuos, kurie išvyko kovoti.
Jos vyresnysis brolis dirbo toje pačioje kasykloje. Jis įstojo į kariuomenę praėjus dviem savaitėms nuo visiškos invazijos pradžios.
„Reuters“ primena, kad Ukrainos anglies pramonė, kadaise buvusi viena didžiausių Europoje, po Sovietų Sąjungos žlugimo dešimtmečius patyrė nuosmukį. Centralizuotai valdoma vidaus rinka, kuriai ji tiekė anglį, staiga nustojo egzistuoti.
2014 m. Rusijos remiami sukarinti būriai Rytų Ukrainoje užėmė daugelį anglių turtingų regionų. Po 2022 m. invazijos Rusija užėmė dar daugiau kasyklų.
Kasyklos savininkė ir didžiausia privati Ukrainos energetikos bendrovė DTEK teigia, kad beveik 3 000 iš 20 000 jos kasyklų darbuotojų kovoja. Iš tūkstančio šios kasyklos ir netoliese esančios įmonės dvynės kalnakasių, išėjusių kovoti, 42 žuvo.
Nors prieš karą kasyklose dirbo keletas moterų, vyriausybė, laikydama šį darbą pernelyg fiziškai sunkiu, uždraudė joms dirbti po žeme – tokia politika buvo vykdoma nuo sovietmečio.
Karo metu panaikinus šį draudimą, dabar DTEK kasyklose po žeme dirba apie 400 moterų, nors tai sudaro tik 2,5 proc. visų po žeme dirbančių darbuotojų.
„Viską darome taip pat, kaip ir vyrai, nebent ką nors labai sunkaus, ko negalime pakelti“, – sakė 43 metų Natalija, kuri taip pat dirba traukinių patikros technike. Kai Natalija nusprendė dirbti kasykloje, jos 19-metis sūnus jau metus dirbo gretimoje kasykloje.
„Tiesą sakant, įtikinėjau jį neiti ten dirbti“, – prisiminė ji, bet dabar sakė, kad mielai dirba kasykloje ir planuoja likti net ir po karo.
Parengta pagal „Reuters“.
