„Frakcija linkus nepalaikyti biudžeto ir balsuoti arba prieš, arba susilaikyti. Išgirdę pagrindinės koalicijos partnerio pirmininko pareiškimus, kad karas galbūt rytoj, tai šiandien teikiamas biudžetas visiškai neatitinka realijų. Jeigu matome dramatišką saugumo situaciją, tai biudžete ji turėtų atsispindėti, nes trejus metus, pasirodo, miegojome, karas, pasirodo, jau ant slenksčio, o biudžete tai neatsispindi“, – antradienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.
„Antras momentas, tai lūkesčiai, kurie susiję su socialinėmis atskiromis grupėmis, jie irgi yra nepatenkinami. Matome besitęsiantį mokytojų streiką, (...) apgailėtiną kultūros sektoriaus finansavimą, didėjimas, kuris kažkada buvo numatytas šiandien visiškai neatitinka realijų. (...) Yra daugybė sričių“, – aiškino jis.
Galiausiai S. Skvernelis tvirtino galįs pritarti finansų ministrės Gintarės Skaistės minčiai, kad jeigu biudžetas būtų nepatvirtintas, tai reikštų nepasitikėjimą Vyriausybe.
Socialdemokratai taip pat nepalaikys biudžeto projekto
Tuo tarpu socialdemokratai tvirtina, kad valdantieji laužo duotus pažadus, ypač mokytojams, ir nesuvokia socialinių problemų masto šalyje, todėl biudžeto projektui palaikymo iš jų pusės nebus.
„Mokytojai, policijos pareigūnai, prokurorai piktinasi, kad vietoj žadėtų atlyginimų Vyriausybė siūlo naujas algų skaičiuokles ir pasakiškas algas tolimoje ateityje. Aišku, kad tokiais „triukais“ kadenciją baigianti Vyriausybė siekia kuo daugiau įsipareigojimų nustumti ateičiai ir netesėtų pažadų naštą užkrauti būsimai Vyriausybei“, – pranešime cituojama socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė, pažymėdama, kad vietoj argumentų pastaruoju metu girdisi tik „lėkščių dužimas“.
Premjerė: gaila ir nelabai aišku, kokia opozicijos logika nepalaikyti biudžeto projekto
Premjerei Ingridai Šimonytei „gaila ir nelabai aišku“, kodėl parlamento opozicija nusprendė nepalaikyti kitų metų valstybės biudžeto projekto. Pasak jos, biudžete numatyti didesni asignavimai praktiškai visoms viešojo gyvenimo sritims ir projektui prieštaraujančių politikų logiką ministrei pirmininkei suprasti sunku.
„Gaila, nes nelabai aišku, kokia opozicijos logika nepalaikyti (biudžeto projekto – ELTA). Nes jeigu biudžetas nebūtų priimtas ir būtų taikoma vienos dvyliktosios šių metų taisyklė, tai nežinau, kam dėl to būtų geriau“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Opozicijai gal būtų geriau nebent iš kažkokio savęs palinksminimo, bet žmonėms geriau nebūtų, turint mintyje, kad ateinančių metų biudžete numatyti didesni asignavimai praktiškai visoms viešojo gyvenimo sritimis, kai kurioms ypatingai ženklūs, kaip švietimui. Kokia yra mintis ar prasmė balsuoti prieš, man sunku suprasti“, – tvirtino ji.
Tuo tarpu patį projektą I. Šimonytė apibūdino kaip „saiko biudžetą“, nes Europos Sąjunga (ES) grįžo į Mastrichto kriterijaus ribas ir deficitas negali viršyti 3 proc.
„Vengiu apibūdinimu „rekordinis“, pasakyčiau, kad tai yra „saiko biudžetas“, Europos Sąjunga grįžo į Mastrichto taisyklių ribas, deficitas turi išsilaikyti ribose, nepaisant to, kad vis dar gyvename didelio neapibrėžtumo sąlygomis ir yra daug aplinkybių, į kurias gali tekti papildomai reaguoti“, – tvirtino politikė.
„Bet susiplanuoti biudžetą turime pagal taisykles“, – pabrėžė ji.
Laisvės frakcija vieningai palaikys biudžeto projektą
Seimo „laisviečiai“ vieningai palaikys biudžeto projektą, tikina Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Ji pabrėžė, kad kitų metų biudžete atsižvelgta į „laisviečių“ siūlymus ir priimta daug gerų sprendimų.
„Laisvės frakcija vieningai palaikys biudžeto projektą. Ne dėl to, kad kažkas prašo, verčia ar t. t. Pirmiausia dėl to, kad prisidėjome prie sprendimų, kurie yra šio biudžeto viduje ir, pavyzdžiui, žmonės, kurie uždirba mažiausiai, turi pirmą darbą, mažiausias pajamas, jų apmokestinimas reikšmingai mažėja, tai reiškia, kad jų piniginėse ir banko sąskaitose liks daugiau pinigų“, – antradienį žurnalistams teigė A. Armonaitė.
„Vaikų būreliams ir užimtumui Laisvės frakcija siūlė, kad būtų daugiau finansų ir dėmesio, vis dar gal ir nepakankamai, bet daugiau negu buvo, tai geras sprendimas“, – tvirtino ji.
A. Armonaitė taip pat pažymėjo, kad įsipareigojimų numatytų koalicinėje sutartyje nesilaikymas neturi būti susietas su biudžetu, už kurio „slepiasi“ konkretūs žmonės.
Antradienį Seimo rytiniame posėdyje numatoma priimti galutinį sprendimą dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto.
Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc.).
Seimo narių siūlymų vertė – 690 mln. eurų, Vyriausybė pritarė 3 pasiūlymams
Vyriausybė pirmadienį ryte apsvarsčiusi parlamentarų siūlymus nutarė palaikyti tris iš jų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė posėdžio metu tvirtino, kad Seimo narių pasiūlymų vertė siekė 690 mln. eurų, siūlymų kuriems Vyriausybė pritarė suma – 645 tūkst. eurų.
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.
