Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, Malkų įlankoje, buvo rekonstruotos konteinerių krovai skirtos krantinės, o ties jomis pasiektas naujas – 14 metrų akvatorijos gylio parametras.
Tai ypač svarbus rodiklis, nes dabar Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) uoste gali priimti didesnių parametrų „Post Panamax“ tipo laivus, kurių ilgis siekia iki 320 metrų, plotis – iki 40 metrų, vandentalpa – iki 120 tūkst. tonų.
Tokiu būdu uosto direkcijos investicijos sustiprino konteinerių krovos verslui svarbų konkurencingumą – krantinių rekonstrukcija ir prie jų pasiektas didesnis akvatorijos gylis leidžia padidinti KKT krovą iki 700 tūkst. TEU konteinerių per metus.
Vertino ekspertų komisija
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į konteinerių krovai svarbią infrastruktūrą investavo 31 mln. eurų. Už įgyvendintą projektą, svarbų Lietuvos ekonomikai, Lietuvos metų gaminio konkurse ji pelnė aukso medalį.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kasmet gruodį pagerbia įmones, darančias didžiulę teigiamą įtaką šalies ekonomikos augimui.
Vakar, gruodžio 13 dieną, už reikšmingiausius pasiekimus LPK įvairių sričių įmonėms įteikė aukso ir sidabro medalius. Šiuos apdovanojimus skyrė įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti ekspertų komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas.
„To, kas buvo anksčiau, nebėra – Lietuva nebėra tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Tai – praeitis. Lietuvai reikia dirbti salos režimu – ir atsivežti produkciją, ir išvežti savąją per Klaipėdos jūrų uostą bei keliais – per Lenkiją“, – sakė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pasak jo, investicinis projektas į infrastruktūrą, už kurį Klaipėdos jūrų uosto direkcija gavo aukso medalį, yra ypač svarbus. „Tai sudaro galimybę aptarnauti kuo įvairesnius laivus importuojant žaliavas bei eksportuojant mūsų šalies įmonių gaminius“, – sakė V.Janulevičius.
Lietuvos metų gaminio konkurso pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip tęsiant Lietuvos verslo plėtrą.
Investicijos atsiperka
„Modernus ir gyvybingas jūrų uostas šiuo metu yra didelis valstybės vertės rodiklis, darantis įtaką jos ekonomikai.
Investiciniai uosto projektai yra brangūs, bet visi jie turi strateginę reikšmę. Tai, kad investicijos sugrįžta – kad deramai parinkta investavimo strategija atsiperka, liudija uosto gebėjimas išlikti konkurencingam net ir esant sudėtingai geopolitinei situacijai“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Direkcijos investicijos į konteinerių krovai skirtą infrastruktūrą suteikė galimybę priimti didesnius, taigi ir daugiau konteinerių atgabenančius ar išgabenančius laivus, o tai verslui suteikia konkurencinį pranašumą.
Pasak A.Latako, šiemet baigtas vienas didžiausių investicinių projektų daugiau sietinas su konteinerių krova, tačiau infrastruktūra jau naudojama ir didelių, nestandartinių gabaritų krovinių krovai.
„14 metrų akvatorijos gylis – tik vienas laivybai svarbių parametrų. Kitas – pastatyta konstrukcinė siena, kuri padidino krantinės apkrovas. Ją tvirtinant buvo panaudota kone 5 tūkst. tonų metalo, iškasta daug povandeninių riedulių“, – sakė A.Latakas.
Krantinė praplatėjo, joje atnaujintas pokraninis kelias. Krovos įmonė įsigijo aplinkai draugišką krovos techniką, išplėtė krovinių sandėliavimo aikštelę, taip pat skaitmenizavo procesus.
„Krantinėje, atsižvelgiant į tvarumo reikalavimus, buvo įrengta lietaus nuotekų surinkimo sistema. Krantinė yra tvari, tvirta, pritaikyta ir konteineriams, ir kitokiems kroviniams, pavyzdžiui, joje iškraunamos vėjo jėgainės, kurios atgabenamos ir statomos šalies teritorijoje.
Ši patirtis, susijusi su vėjo jėgainių krova, mums padėjo suprasti ir tai, kaip reikės darbuotis, kai jėgainės bus statomos jūroje. Kaip tik dabar buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje pradedama rengti nauja infrastruktūra, skirta vėjo jėgainių parkui jūroje“, – kalbėjo A.Latakas.
Dviem etapais krantinės rekonstrukcijos projektą įgyvendino bendrovės „Tilsta“ ir „Fegda“, veikusios pagal jungtinės veiklos sutartį. Iš viso įgyvendinant projektą rekonstruota kone 782 metrai krantinių.
Didina uosto patrauklumą
Investicijos į uosto plėtrą didina Klaipėdos jūrų uosto patrauklumą – krovinių siuntėjai dabar turi dar efektyvesnę logistinę grandinę ir krovinių konteineriuose krova Klaipėdos uoste auga sparčiausiai visoje rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
„Šiemet, kaip ir pernai, uoste, tikėtina, bus perkrauta per 1 mln. TEU konteinerių. Pernai buvo pasiektas jų krovos rekordas.
Anksčiau jų per metus būdavo kraunama apie 600–700 tūkst.
Pakartotas krovos rekordas yra nuolatinio darbo rezultatas. Juk krova yra susijusi su tarptautine prekyba, o ji pasikeitė: pilnų konteinerių krova šiemet sumažėjo 15 proc., bet tuščių, kurie atgabenami į Klaipėdos uostą sandėliuoti, padaugėjo apie 35 proc. Laivybos įmonės juos sukaupia pas mus tam, kad po to galėtų krauti krovinius ir juos išgabenti“, – kalbėjo A.Latakas.
Anot A.Latako, uosto direkcijos pagrindinis tikslas – plėtoti uosto infrastruktūrą, kad drauge su uoste veikiančiomis įmonėmis generuotų finansinę grąžą ir kurtų pridėtinę vertę valstybei ir pačiam uostamiesčiui.
