Šalies vadovas pažymi, jog dabar kroviniai iš Ukrainos į Klaipėdą keliauja apie 3 mėnesius, o tai esą yra „akibrokštas“.
„Valdžios dėmesys svarbus, pirmiausia kalbantis su Europos Sąjunga. Man ypatingai svarbu, kad galėtume tapti jeigu ne pačia patraukliausia alternatyva vežti ukrainietišką krovinį, tai, visgi, ta alternatyva būti. Šiuo metu, dėl daugybės priežasčių, deja, taip nėra“, – antradienį Klaipėdoje, po susitikimo su uosto įmonių vadovais žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Pirmiausia dėl to, kad – kaip sakė vienos iš uosto įmonių vadovas – paskutinis Ukrainos grūdų krovinys keliavo 3 mėnesius. Tai yra sunkiai suvokiamas dalykas ir tikrai ne šiuolaikinės ekonomikos elementas, o veikiau kažkoks akibrokštas“, – pabrėžė jis.
Prezidento teigimu, Klaipėdos uostas yra ypač svarbus visos šalies ekonomikai, generuoja apie 6 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. „Uosto netiesioginis poveikis viso krašto ir regiono ekonomikai yra neišmatuojamas“, – sakė G. Nausėda.
Jis dar akcentavo, jog uostas prisitaikė prie geopolitinių iššūkių, „aiškiai mato savo perspektyvą“, „ir, svarbiausia, turi alternatyvų, kaip netekus vieno krovinio jį galima būtų kompensuoti kitu“.
Pasak šalies vadovo, uostas didelę reikšmę turi ir saugumui, kariniam tranzitui užtikrinti. G. Nausėda patikino, kad veiksmų planai galimų grėsmių atveju yra parengti.
„Turime būti pasiruošę visiems galimiems scenarijams. Įskaitant ir taikos metą, ir ekstremalią situaciją, ir tam tikro karinio konflikto grėsmę. Šiandieninėmis geopolitinėmis aplinkybėmis turime turėti planus visiems gyvenimo atvejams. Galiu patikinti, kad taip ir yra“, – kalbėjo prezidentas.
Dar jis ragino ieškoti būdų, kaip Klaipėdos uostas galėtų būti labiau pritaikytas miestiečių poreikiams, gyventojams atverti „bent jau tam tikras“ jo dalis.
G. Nausėda antradienį lankėsi Klaipėdoje, kur susitiko su miesto meru Arvydu Vaitkumi ir jo komanda bei dalyvavo susitikime Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje.
Prezidentas: Lietuva yra jūrinė valstybė
Prezidento nuomone, Lietuva, būdama pramonine valstybe, turi gerus pagrindus stiprinti tradicinės jūrinės ekonomikos pasiekimus ir skirti daugiau dėmesio besivystančioms perspektyvioms industrijoms, orientuotoms į atsinaujinančią energetiką, vandenilio technologijas, aukštos pridėtinės vertės inžinerinius produktus, jūrinę biotechnologijų sferą.
„Lietuva yra jūrinė valstybė. Ambicingi jūrinės infrastruktūros planai, susiję su jūros vėjo parku ir uosto plėtra sausumoje, su tuo susijęs darbo vietų skaičiaus augimas, investuotojų dėmesys suteiks pozityvų impulsą Klaipėdos miesto, regiono ir visos valstybės ekonomikai (...)“ – teigė prezidentas, pabrėždamas, kad Lietuvoje atėjo laikas vykdyti konkretesnę politiką vystant jūrinę ekonomiką.
Susitikime buvo pažymėta strateginė Klaipėdos uosto reikšmė ne tik uostamiesčiui, Vakarų Lietuvos regionui, bet ir visai Lietuvai, konstatuotas valstybės investicijų į Klaipėdos kelių infrastruktūrą, užtikrinant jūrinių krovinių tolesnę logistiką, poreikis, aptarta Klaipėdos, kaip gynybai skirtų krovinių tranzito centro, svarba.
Taip pat uosto vadovas A. Latakas pristatė uosto pasirengimą nepertraukiamai ir sklandžiai funkcionuoti taip pat ir grėsmių sąlygomis, Klaipėdos uosto, kaip strateginio valstybės objekto, saugumo užtikrinimą.
Aptariant Klaipėdos sveikatos įstaigų reformą šalies vadovas pažymėjo, kad vietos valdžiai sprendžiant sveikatos paslaugų įstaigų pertvarkymo, koordinavimo, efektyvaus veikimo klausimus svarbiausias tikslas yra paslaugų pacientams kokybė ir prieinamumas.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos miesto dėmesys vaikų fiziniam aktyvumui, neformaliajam švietimui, taip pat įtraukiajam ugdymui, užtikrinant, kad mieste netrūktų švietimo pagalbos specialistų, yra gerasis pavyzdys visai šaliai.
