Vidutinė suma, kurią Lietuvos gyventojai ketino išleisti dovanoms per Kalėdas ir Naujuosius metus, yra 153 eurai. Tai atskleidė lapkričio 16–27 dienomis atlikta tradicinė kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa.
2022-aisiais šių išlaidų vidurkis buvo 124 eurai, tad vidutinė suaugusio šalies gyventojo numatoma išleisti suma dovanoms padidėjo apie 30 eurų ir yra didžiausia nuo 1999 metų, kai į apklausą buvo įtrauktas šis rodiklis. Tuomet žmonės šventinėms dovanoms ketino vidutiniškai skirti po 40 eurų.
Tendencijos – panašios
Šį kartą daugiau kaip 200 eurų dovanoms planavo atseikėti daugiau nei šeštadalis apklaustųjų (6 proc. daugiau nei prieš metus ir dvigubai daugiau nei tokių buvo prieš 3 metus).
Tai, kaip ir anksčiau, 30–49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai, turintys aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą ir gaunantys didžiausias (per 1800 eurų) šeimos pajamas per mėnesį, vadovai, specialistai, tarnautojai.
Ketvirtadalis žmonių dovanoms ketino išleisti nuo 101 iki 200 eurų. Tai daugiau moterys, jaunesni nei 50 metų žmonės, respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys vidutines (1001–1800 eurų) ar didžiausias (per 1800 eurų) šeimos pajamas per mėnesį.
Dar ketvirtadalis apklaustųjų dovanoms planavo skirti nuo 50 iki 100 eurų. Tai kiek dažniau jaunimas iki 30 metų, kaimų ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai, turintys vidurinį ar profesinį išsilavinimą ir gaunantys vidutines bei mažiausias šeimos pajamas per mėnesį, darbininkai ir ūkininkai.
O 15 proc. apklaustų žmonių (daugiausia pensininkai ir besimokantis jaunimas) žadėjo, kad dovanoms užteks ir 50 eurų ar mažiau.
Beje, per metus pastebimai (nuo 49 iki 41 proc.) sumažėjo gyventojų, kurie ketino dovanoms išleisti iki 100 eurų, kartu padidėjo (nuo 34 iki 43 proc.) žmonių, žadėjusių tam skirti daugiau nei 100 eurų.
Vienas iš dvidešimties gyventojų atsakė nesiruošiantys pirkti jokių dovanų per Kalėdų ir Naujųjų metų šventes. Tai kiek dažniau vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai, gaunantys mažiausias (iki 1000 eurų) šeimos pajamas per mėnesį, pensininkai, našliai ir našlės.
Lėmė ir nuotaikos
Šįkart planuojamų dovanoms išleisti pinigų suma didėjo visose demografinėse ir socialinėse gyventojų grupėse, išskyrus vadovus. Pastarieji buvo numatę tam skirti po 202 eurus (pernai – po 263 eurus).
Nusiteikimą daugiau pinigų skirti dovanoms lemia ir nuotaikos, su kuriomis gyventojai palydi metus. Respondentai, kurie 2023-iuosius įvertino kaip jiems asmeniškai sėkmingus, dovanoms vidutiniškai ketino išleisti 187 eurus (45 eurais daugiau nei prieš metus), o įvertinę metus kaip nesėkmingus – po 119 eurų (14 eurų mažiau).
Grįžo ankstesni įpročiai
2023-iųjų lapkričio antroje pusėje vykusi apklausa parodė, kad trečdalis gyventojų Naujuosius metus ketino sutikti savo namuose (vieni arba tik su savo šeima), 27 proc. planavo švęsti kartu su svečiais (giminėmis arba draugais), 16 proc. ruošėsi patys eiti į svečius.
Lyginant su praėjusia apklausa, 6 proc. sumažėjo tų, kurie ketino švęsti namuose vieni ar tik su savo šeima, ir 4 proc. padaugėjo tų, kurie Naujuosius metus ketino pasitikti su svečiais.
Per COVID-19 pandemiją (2020–2022 m.) ketinusių Naujuosius sutikti ne namų aplinkoje (restoranuose, kavinėse, miestų ar gyvenviečių aikštėse, gatvėse, gamtoje už miesto ar užsienyje) buvo sumažėję net tris kartus, o šių ir praėjusių metų tyrimai parodė, kad ankstesni žmonių įpročiai jau sugrįžo į ikipandeminį lygį.
Antai šiemet užsisakyti šventinę vakarienę restorane ar kavinėje žadėjo 3 proc. apklaustų gyventojų (tiek pastarąjį kartą buvo 2016 metais), tiek pat ketino švęsti savo miesto gatvėse ar aikštėse, o 2 proc. planavo išvykti į užsienį.
Savo namuose (vieni ar su savo šeima) švęsti Naujuosius metus dažniau ketino vyresni nei 50 metų gyventojai (48 proc., gyvenantieji kaime – 42 proc.), respondentai, gaunantys mažiausias (iki 1000 eurų) šeimos pajamas per mėnesį (53 proc., pensininkai – 64 proc.). (LR)
Skelbiant šiuos apklausos duomenis nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
