L. Bušinskaitės teigimu, IŽA narius bei naujienų portalus itin neramina šiuo metu Seime svarstomi Loterijų įstatymo pakeitimo siūlymai. Šiais norima apriboti loterijų skatinimą internete, kas reiškia, jog būtų ribojamos ir loterijų reklamos – tai paliestų visą žiniasklaidos sektorių.
Skaičiuojama, kad iš loterijų reklamos žiniasklaida gauna apie milijoną eurų pajamų per metus. O būtent šios sumos naujienų portalai ir netektų, jei siūlymams būtų pritarta.
„Tai yra tikrai nemažas skaičius. Netgi labai didelis, ypač, jeigu vertintume iš mažesnių žiniasklaidos priemonių perspektyvų, tarkim, regionų“, – pavyzdį pateikė IŽA vadovė.
Siekiama sumenkinti nepriklausomą žiniasklaidą?
Pasak pašnekovės, jei būtų priimtos dabar svarstomos pataisos, žiniasklaida prarastų dar vieną pajamų šaltinį – anksčiau nuostoliai buvo skaičiuojami dėl alkoholio, azartinių žaidimų reklamos ribojimo.
„Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje vyksta diskusijos, kurioms IŽA taip pat nepritaria. Mūsų vertinimu, jos yra, švelniai tariant, absurdiškos, nes yra siekiama apriboti ir maisto reklamą. Tokiu būdu, kad būtų reklamuojami tik sveiko maisto kategorijas atitinkantys maisto produktai“, – pasakojo L. Bušinskaitė.
Tai reiškia, kad tortai, šokoladai, keksiukai ir kiti panašūs gaminiai nepatektų į reklamuojamų produktų sąrašą. IŽA kyla abejonių dėl to, ar tokiu būdu nėra vykdoma sisteminga politika, kuria siekiama sumenkinti nepriklausomą žiniasklaidą.
Nepaisant to, L. Bušinskaitė patikina, kad asociacijos nariai yra vieningai susitelkę ir savo pozicijų neišsižadės.
„Vilties teikia tai, kad Seime šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, jei taip ją galima vadinti. Ekspertams yra pavesta įvertinti, kokį poveikį siūlomi Loterijų įstatymo pakeitimai darys kitiems sektoriams, tame tarpe – ir žiniasklaidos“, – kalbėjo IŽA vadovė.
Lietuva – bejėgė
Problema iškyla ir dėl to, jog Lietuvoje veikianti nepriklausoma ir savarankiškai užsidirbanti žiniasklaida negali konkuruoti su pasauliniu mastu veikiančiais socialiniais tinklais – „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ar „X“. O užsakant reklamą socialinių tinklų platformose taikomos nevienodos žaidimo sąlygos – tai reiškia, jog iš esmės yra apeinami Lietuvos įstatymai.
„Jiems Lietuvoje yra taikomos kitokios sąlygos – jie nėra taip apmokestinami, kaip yra apmokestinama lietuviška žiniasklaida. Jiems netgi nėra taikomos tokios pat taisyklės, kaip žiniasklaidai. Aš kalbu tiek apie reklamą ir atsakomybę.
Mes pakankamai aktyviai keliame klausimus dėl naujienų portalų klonų plitimo socialiniuose tinkluose. Tai, negana to, jog „Meta“ nesiima jokių priemonių, kad sustabdytų tų klonų plitimą, dar leidžia internetiniams sukčiams, pasitelkus jos turimus įrankius, naudoti, užsakinėti reklamą, kad klonų auditorijos augtų ir iš žmonių būtų galima išvilioti daugiau pinigų“, – teigė L. Bušinskaitė.
Pastarosios manymu, tokiu būdu „Meta“ prisideda prie internetinių piktavalių veiklos. Seimo Kultūros komitetui IŽA netgi siūlė kviestis bendrovės atstovus į Lietuvą, tačiau, iš „Meta“ nesulaukus jokios reakcijos, šios grėsmės buvo svarstomos be bendrovės atstovų.
„Buvo nuspręsta kreiptis į Europos Komisiją, į Europos Parlamento narius. Tas klausimas tikrai turi kilti į aukštesnį, tarptautinį lygį“, – sakė IŽA vadovė.
Kodėl nesilygiuojama į kitas šalis?
Asociacija tikėtųsi spartesnio sprendimų priėmimo ir kalbant apie skaitmeninių paslaugų mokestį, kuris kai kuriose Europos šalyse įdiegtas jau seniai. Esą dabar valstybės biudžetas praranda galimybę turėti papildomą pajamų šaltinį.
„Skaitmeninių paslaugų mokestis kai kuriose užsienio šalyse jau veikia ir tos užsienio šalys į savo biudžetus surenka pinigus iš didžiųjų pasaulinių kompanijų, tokių, kaip „Google“, „Meta“ ir kitų platformų valdytojų. Tačiau Lietuvoje šiuo klausimu kol kas vyksta tik diskusijos“, – sakė L. Bušinskaitė.
Nesuprantama, kodėl Lietuvoje šis klausimas yra vilkinimo lygmenyje, mat, iš pasaulinių kompanijų į valstybės biudžetą surinkti pinigai galėtų būti nukreipiami į žiniasklaidos rinką. Pavyzdžiui, per naujai įkurtą medijų rėmimo fondą.
„Kad sugrįžtų tam, kas padeda pasaulinėms kompanijoms mūsų šalyje užsidirbti pinigus“, – argumentavo L. Bušinskaitė.
