„Manau, kad verslas ir kiekvienas žmogus, einantis apsipirkti pas prekiaujančius šiomis prekėmis, gali priimti sprendimus ir nesirinkti šios produkcijos. Bent viliuosi, kad pasirinksime naudoti tuos įrankius, kuriuos kiekvienas turime savo arsenale, ir neremsime tų, kurie įtraukti į Ukrainos juoduosius sąrašus“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš manau, kad dabar žmonės jautriau žiūri į dalykus nei anksčiau, ypač karo Ukrainoje akivaizdoje ir žinia paskatins kiekvieną iš mūsų aktyviau daryti pasirinkimus“, – pridūrė ji.
Seimo pirmininkė taip pat paminėjo, kad „Vičiūnų grupės“ tolimesnė veikla Rusijoje sukuria dviprasmišką Lietuvos pozicijos dėl karo Ukrainoje įvaizdį, kas šaliai ir pačiai grupei nedaro garbės.
„Viena vertus, mes skambame pasaulyje kaip šalis, kuri yra lyderė pagal paramą Ukrainoje. Tą rodo faktai ir skaičiai, kas yra labai gerai, nes mūsų veiksmai atspindi mūsų žodžius. Bet šioje vietoje susidaro priešingas įspūdis“, – komentavo ji.
Sausio 4 d. Ukrainos nacionalinės kovos su korupcija agentūra (NKKA) paskelbė, jog įtraukė „Vičiūnų grupę“ į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą.
Po to, kai Rusija pradėjo plataus masto Ukrainos invaziją, 2022 m. kovo pradžioje Lietuvos įmonių grupės vadovas Šarūnas Matijošaitis pranešė, kad bendrovė iš Rusijos rinkos pasitrauks per 3–4 mėnesius. Tačiau paaiškėjo, kad „Vičiūnai“ veiklos Rusijoje nestabdo – bendrovė nėra pardavusi Kaliningrado srities mieste Sovietske veikiančios gamyklos, kuri toliau tęsia veiklą. Perrinktas Kauno miesto meras V. Matijošaitis yra ne kartą sakęs, jog bendrovė iš Rusijos rinkos palaipsniui traukiasi, ieško pirkėjo gamyklai.
