„Darbo santykiuose pirmiausia siekiame apsaugoti ekonomiškai silpnesnę šalį – darbuotoją ir jo teisėtus interesus. Neretai dirbantieji nežino visų savo teisių ir dėl to nukenčia patys, pavyzdžiui: negauna viso darbo užmokesčio, nekaupia darbo stažo, už juos nesumokami visi mokesčiai, todėl mažėja būsima jų pensija“, – aiškina Dalius Čeponas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, ir dalijasi 5 būtinais skaidrių darbo santykių požymiais.
1. Darbo sutartis – pasirašyta. O ar pranešta „Sodrai“?
VDI atstovas atkreipia dėmesį, kad skaidriems darbo santykiams apibrėžti visų pirma būtina darbo sutartis, kurioje būtų nurodyta: jos rūšis (terminuota, neterminuota, projektinė ar kt.), darbo funkcijos apibūdinimas ir jos atlikimo vieta, darbo pradžia, kasmetinių atostogų trukmė, darbo užmokesčio sudedamosios dalys, darbdavio teikiamos apsaugos, susijusios su socialiniu draudimu.
„Darbo kodeksas darbdaviui numato prievolę darbo sutartį su darbuotoju sudaryti dar iki darbo pradžios. Ji turi būti parengta dviem egzemplioriais, aiški ir suprantama abiem pusėms bei pasirašyta laisva valia. Tačiau darbo sutartis savaime nereiškia legalaus darbuotojo įdarbinimo – apie tai nustatytos formos pranešimu būtina informuoti ir „Sodrą“. Jį darbdavys turi išsiųsti ne vėliau nei viena diena iki darbuotojo darbo pradžios“, – sako D.Čeponas.
Anot jo, būtent nuo tos dienos asmuo yra fiksuojamas „Sodros“ informacinėje sistemoje ir jam pradedamos skaičiuoti valstybinio socialinio draudimo įmokos. Jei darbuotojas pradeda dirbti anksčiau nei apie jo įdarbinimą yra pranešama „Sodrai“ – tai laikoma nelegaliu darbu, dėl kurio darbdavys gali patekti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
2. Informacija apie darbo užmokestį – kas mėnesį
D.Čeponas primena, kad „Sodrai“ darbdavys turi teikti ir daugiau informacijos – pavyzdžiui, kas mėnesį pranešti apie savo darbuotojams apskaičiuotus atlyginimus ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
„Šią informaciją darbdavys yra įpareigotas pateikti ir darbuotojui – ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu arba elektroniniu būdu pranešti apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas bei apie dirbto darbo laiko trukmę. Svarbu žinoti, kad viršvalandinių darbų trukmė turi būti nurodyta atskirai“, – pažymi VDI atstovas.
Jis priduria, kad darbo užmokestis per mėnesį arba darbo valandą negali būti mažesnis už Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba minimalųjį valandinį atlygį (MVA). Beje, šie dydžiai prasidėjus 2024-iesiems pasikeitė, dabar MMA yra 924 Eur, o MVA – 5,65 Eur.
3. Viena algos dalis pavedimu, kita – vokelyje: nukenčia darbuotojas
D. Čeponas akcentuoja, kad sutartyje numatytas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, pavyzdžiui, dienpinigiai ar komandiruotės išlaidų kompensacijos, privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą asmeninę mokėjimo sąskaitą.
„Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai darbdavys su darbuotoju susitaria darbo sutartyje nurodyti ir pavedimu išmokėti tik vieną, oficialią užmokesčio dalį, o kitą atiduoti „vokelyje“. Tai visų pirma kenkia pačiam darbuotojui: už jį sumokama mažiau mokesčių, todėl bus skaičiuojama mažesnė senatvės pensija, o pažadėtas atlyginimas „vokelyje“ gali būti ir neišmokėtas“, – teigia VDI atstovas.
Anot jo, kai oficialiai yra sumokama tik dalis atlyginimo arba kai darbo sutartyje ir „Sodrai“ yra nurodamas mažesnis nei faktiškai išdirbtas darbo laikas – tai yra nedeklaruotas darbas.
4. Jei atlyginimas vėluoja, darbuotojui priklauso delspinigiai
Pasak D.Čepono, dažniausia VDI pasiekiančių darbdavio ir darbuotojo ginčų priežastis – nesumokėtas ar vėluojantis darbo užmokestis. Jis sako, kad pagal dabartinį reglamentavimą darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.
„Tiesa, darbo užmokestį galima mokėti ir tik kartą per mėnesį, tačiau to pageidauti turi pats darbuotojas. O jeigu darbdavys pažeidžia savo pareigą ir, pavyzdžiui, atlyginimą moka tik kartą per porą mėnesių – tai jau yra laikoma darbo teisės pažeidimu, už kurį darbdaviui gali būti taikoma administracinė atsakomybė“, – paaiškina VDI atstovas.
Anot jo, kai dėl darbdavio kaltės darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos nėra sumokamos laiku, kartu su jomis darbuotojui turi būti išmokami ir delspinigiai. Šiuo metu nustatytas delspinigių dydis yra 0,08 procento.
5. Atostogų prašymai ar darbo sutarties nutraukimas – tik savo valia
Pasak D.Čepono, neretai darbuotojai inspekcijai praneša, kad yra verčiami rašyti prašymus dėl kasmetinių ar nemokamų atostogų, kai to nepageidauja ir nenori. Taip pat pasitaiko atvejų, kai darbdavys jų reikalauja nutraukti darbo sutartį savo valia.
„Tokie prašymai turi būti rašomi tik pačiam darbuotojui pageidaujant, kitu atveju jais gali būti bandoma pasinaudoti – neišmokėti su darbo sutarties nutraukimu susijusių išmokų ar vietoje prastovų išnaudoti darbuotojų atostogų dienas. Norėčiau pabrėžti, kad bet kokio darbdavio parengto dokumento darbuotojas neprivalo nedelsiant pasirašyti, jis turi teisę susipažinti su jo turiniu, pasikonsultuoti su VDI ar teisininkais“, – teigia VDI atstovas.
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, neišmokamą darbo užmokestį, piktnaudžiavimą darbo ar poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772 arba VDI svetainėje užpildžius pranešimo dėl nelegalaus darbo formą čia. Daugiau informacijos www.vdi.lt.
