„Iš tikro, per pastaruosius du mėnesius mūsų ekonomikos prognozės beveik nepasikeitė“, – antradienį konferencijoje „Ar šiemet pavyks Lietuvos ekonomikai ištrūkti iš sąstingio spąstų?“ teigė T. Povilauskas.
Tuo metu vidutinė metinės infliacijos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) prognozė 2024 m. sumažinta nuo 2,8 proc. iki 2 proc. Ši prognozė paremta tuo, kad energetikos ir kitų žaliavinių produktų kainos neaugs.
Taip pat, SEB banko prognozėmis, nedarbas padidės nuo 6,6 proc. iki 6,8 proc. Tačiau, jų vertinimu, toks padidėjimas neturės neigiamo efekto ekonomikai.
T. Povilauskas paminėjo, kad kaip ir prognozuota anksčiau, vidutinis darbo užmokestis 2024 m. turėtų padidėti apie 8,5 proc., o 2025 metais – apie 7 proc.
Taip pat, pasak ekonomisto, mažmeninės prekybos, neįtraukus degalų ir transporto priemonių, apyvarta paskutiniais 2023 m. mėn. jau buvo didesnė nei prieš metus ir lapkritį siekė 1,1 proc.
Jis pastebėjo, kad paslaugų eksportas vis dar auga.
„Praėjusiais metais verslas pasistengė ir lyginant su kitomis šalimis mes atrodome pakankamai neblogai“, – sakė T. Povilauskas.
SEB prognozuoja, kad namų ūkio vartojimas Lietuvoje šiemet augs 2,8 proc., o 2025 m. – 3,2 proc.
ECB 2024 m. sumažins bazines palūkanų normas 1 proc.
T. Povilauskas tikisi, kad 2024 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažins bazines palūkanų normas iki 3 proc., o 2025 m. – iki 2 proc.
„Tikimės keturių ECB sprendimų mažinti palūkanas“, – sakė jis.
Visgi, anot jo, dabartiniai rinkos lūkesčiai dėl palūkanų mažinimo yra per agresyvūs.
„Ateities sandoriai rodo, kad metų pabaigoje tikimasi, jog 3 mėn. „Euribor“ sieks maždaug 2,6 proc., kai dabar yra apie 3,9 proc. Manome, kad 2024 m. pabaigoje 3 mėn. „Euribor“ turėtų būti 3 proc. kitų metų pabaigoje – 2,2 proc.“ – paminėjo ekonomistas.
