„Matau galimybių šiai įmonei būti geresnei. Daug geresnei“, – tokie buvo pirmieji „Boeing“ generalinio direktoriaus Davido Calhouno žodžiai pirmąją jo darbo dieną, 2020 metų sausį.
Kaip rašo BBC, šis direktorius dirbti atėjo po dviejų tragiškų katastrofų, nutikusių skrendant „Boeing 737 MAX“ orlaiviais. Per jas žuvo 346 žmonės.
Šiuo metu „Boeing“ laukia JAV Federalinės aviacijos administracijos tyrimas dėl naujausio incidento – tiriama, kodėl įmonė neužtikrino, kad jos orlaiviai būtų saugūs eksploatuoti, mat skrydžio metu išlėkė lėktuvo durų dangtis.
Įmonei bus taikoma griežtesnė priežiūra ir nauji saugos vertinimai.
Incidente dalyvavo naujesnės kartos „Boeing 737 MAX“ lėktuvas. Netrukus po pakilimo buvo išpūstos orlaivio durys. Niekas nenukentėjo.
Po incidento imta tikrint kitus įmonės orlaivius – per pirminį patikrinimą aptikta atsipalaidavusių varžtų ir kitų tvirtinimo detalių.
D.Calhounas sakė, kad „Boeing“ savo „klaidą“ pripažįsta ir pradės visiškai skaidrų tyrimą.
Komerciniu požiūriu šie lėktuvai – akivaizdžiai sėkmingi. Iki šiol klientams buvo pristatyta apie 1 370 lėktuvų, dar 4 300 yra užsakyti.
Šiuos lėktuvus pamėgusios įvairios oro linijos, nes jie daug efektyvesni nei ankstesnės kartos, turi mažus eksploatacinius kaštus.
Tačiau matyti, kad lėktuvai turi ir rimtų problemų, įskaitant gamybos defektus, turinčius įtakos fiuzeliažo, uodegos ir vairo mazgo dalims, taip pat sandarikliams, kurie naudojami kaip apsauga nuo žaibo smūgio į centrinį kuro baką.
Kai kurie iš šių trūkumų buvo priskirti „Boeing“ tiekėjui „Spirit AeroSystems“. Kanzase įsikūrusi įmonė gamina pagrindines orlaivio dalis, įskaitant fiuzeliažus. Šis tiekėjas taip pat gamino ir duris, kurios iškrito iš skrendančio „Alaska Airlines“ lėktuvo.
Praėjusių metų pabaigoje pateiktame akcininkų ieškinyje bendrovė buvo apkaltinta tyčiniu bandymu nuslėpti rimtus trūkumus.
Vis dėlto „Spirit AeroSystems“ teigia „griežtai nesutinkantys“ su šiais teiginiais.
Tačiau tai nenumeta atsakomybės nuo „Boeing“. Aeronautikos analitikas Bjornas Fehrmas pabrėžia: „Boeing“ turi patikrinti, ar gautos dalys tinkamos ir užtikrinti lėktuvų kokybę.
Nerimaujama ir dėl gedimų, kurie įvyko eksploatuojamuose orlaiviuose, skaičiaus.
Viešai prieinama informacija rodo, kad iki praėjusių metų rugsėjo vien JAV vežėjai pranešė apie daugiau nei 1300 gedimų „737 Max“ lėktuvuose.
Nors kai kurie iš jų buvo palyginti nedideli, bet buvo ir rimtų problemų, susijusių su skrydžio valdymo kompiuteriais, autopilotais, varikliais ir kitomis svarbiomis sistemomis. Tokie pranešimai kelia nerimą.
„Manau, kad „Boeing“ lėktuvai yra esminė problema. Jie kelia pavojų saugumui visame pasaulyje“, – sakė buvusi JAV transporto departamento generalinė inspektorė Mary Schiavo.
Per pastaruosius penkerius metus „Boeing“ ne kartą pabrėžė savo įsipareigojimą saugumui teikti pirmenybę. Įmonės vadovas taip pat tikina įsipareigojęs bendradarbiauti su tyrėjais ir reguliavimo institucijomis, „kad būtų užtikrintos visos procedūros, patikrinimai, kurių reikia, kad kiekvienas lėktuvas, pakilęs į dangų, iš tikrųjų būtų saugus ir kad šis įvykis niekada nepasikartotų“.
Du ankstesni nelaimingi atsikimai, susiję su „737 Max“, vyko 2018 ir 2019 metais, Indonezijoje ir Etiopijoje. Tąsyk „Boeing“ pripažino klaidinusi reguliavimo institucijas ir slėpusi informaciją apie orlaivių saugumą. Visgi įmonė išvengė baudžiamosios atsakomybės, nes sutiko sumokėti baudas ir kompensacijas, siekusias 2,5 mlrd. JAV dolerių.
Lėktuve Etiopijoje žuvusiųjų artimieji teigia, kad naujausias incidentas rodo, kad per pastaruosius penkerius metus įmonėje mažai kas pasikeitė.
Nadège Dubios-Seex per avariją prarado savo vyrą Jonathaną. Po vyro mirties jai vienai tenka auginti tris vaikus.
„Įmonė visiškai nepasimokė“, – įsitikinusi ji.
Jai antrina ir Zipporah Kuria, kurios tėvas Josephas Waithaka žuvo toje pačioje avarijoje.
„Nemanau, kad „Boeing“ pasikeitė. Istorija kartojasi“, – sakė ji.
Pastaruoju metu „Boeing“ sunkiai dirbo, kad pradėtų eksploatuoti dvi naujas „737 Max“ versijas – mažesnį „Max 7“ ir didesnį „Max 10“. Įmonė buvo prašiusi šiems lėktuvams laikinai netaikyti saugos taisyklių, susijusių su apledėjimu – esą esant apsaugos nuo apledėjimo sistemai, gali būti pažeistas variklis.
Ši išimtis taikoma ir esamiems „737 Max“ lėktuvų modeliams – jie ribotai naudoja apsaugos nuo apledėjimo sistemas, kad išvengtų problemų.
Tačiau dabar gauti išimtį „Boeing“ gali būti sunkiau.
Ir tai – tik vienas papildomas galvos skausmas, su kuriuo susiduria generalinis direktorius, bandantis susidoroti su naujausio incidento pasekmėmis.
Taigi, ar D.Calhounas ištesėjo savo 2020-ųjų pažadus padaryti „Boeing“ „geresnį“?
„Manau, kad jis bandė. Tačiau vis dar matome du su puse dešimtmečio trukusio netinkamo valdymo rezultatus“, – sakė analitikas B.Fehrmas.
Parengta pagal BBC.
