„Įmonė, kuri valdo šį infrastruktūros fondą, ji taip pat registruota Estijoje. Savo esme tai yra irgi neprižiūrima Estijos priežiūros institucijos įmonė, tačiau ji yra registruota įmonė. Tokia prievolė yra pagal direktyvos reikalavimus ir tokios įmonės, kurios valdo alternatyvaus investavimo fondus, jos turi registruotis ir pranešti apie savo valdomus fondus“, – penktadienį FNTT surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Cibas.
„BaltCap“ valdymo įmonė yra registruota Estijoje, tačiau ji taip pat neprižiūrima Estijos priežiūros institucijos. Neprižiūrima tai nėra visiškai absoliutus atsakymas, nes registracija ne šiaip sugalvota, o tam, kad tokios įmonės, kurios valdo neprižiūrimus, alternatyvaus investavimo fondus, jos kas metus pateiktų Estijos priežiūros institucijai kokio dydžio tie fondai yra“, – kalbėjo jis.
V. Cibas pažymėjo, kad pagal europinės direktyvos reikalavimus, kai visi jos fondai pasiekia 0,5 mlrd. eurų dydį, tada įmonė tampa prižiūrima.
„Pagal direktyvos reikalavimus, kai visi tos įmonės valdomi fondai pasiekia 0,5 mlrd. eurų dydį, tada tokia įmonė įgyja prievolę gauti licenciją ir nuo jos gavimo įmonė tampa prižiūrima. Šiuo metu nei fondas yra prižiūrimas, nei įmonė, bet Estija pačią įmonę stebi, kad iš anksto numatytų, kada atsiras tai įmonei prievolė turėti licenciją“, – kalbėjo LB atstovas.
„Mes sakėme, kad už šių įmonių priežiūrą, kurios yra registruotos Estijoje, tiek fondas, tiek valdymo įmonė, yra atsakinga Estijos priežiūros institucija. Taip ir yra, klausimas kiek intensyvi priežiūra ir kaip ji daroma“, – aiškino jis.
Galiausiai LB atstovas tikino, kad dar per anksti atsakyti į klausimą, ar yra reikalingi pokyčiai europiniame reguliavime, jog būtų išvengta panašių atvejų.
„Manau, kad klausimas yra ankstyvas. Tas fondas ir valdymo įmonė, apie kuriuos mes kalbame, jos įregistruotos Estijoje, veikia pagal europinį reguliavimą. Kalbame ne apie Lietuvos, Estijos, o apie europinį reguliavimą. Ar reikia jį keisti, tai labai ankstyvas klausimas“, – sakė V. Cibas.
ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Šarūnu Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 30 mln. eurų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.
Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.
