Siekdamos daryti ekonominį spaudimą Rusijai dėl jos visapusiškos invazijos į Ukrainą, ES šalys sustabdė didžiąją energetikos išteklių pirkimų iš šios šalies dalį.
Rusijos eksportas į Europą 2023 m. sumažėjo 68 proc., iki 84,9 mlrd. JAV dolerių (78,8 mlrd. eurų), pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Rusijos federaline muitinės agentūra.
Tuo metu eksportas į Aziją, kuri iš Europos perėmė pagrindinės Rusijos klientės energetikos srityje statusą, padidėjo 5,6 proc., iki 306,6 mlrd. JAV dolerių, nurodė agentūra.
Susilaukusi Vakarų sankcijų, Maskva nustojo skelbti tam tikrą ekonominę statistiką, įskaitant prekybos su atskiromis šalimis duomenis.
Atskiri Kinijos muitinės duomenys rodo, kad prekyba tarp abiejų šalių pernai pasiekė rekordinius 240 mlrd. JAV dolerių, stiprėjant ekonominiams, prekybiniams ir politiniams Pekino ir Maskvos ryšiams.
Bendras Rusijos prekybos perteklius 2023 m. sudarė 140 mlrd. JAV dolerių ir buvo 58,5 proc. mažesnis nei 2022-aisiais, kai Maskva gavo dideles pajamas iš energetikos – tada jos invazija į Ukrainą išaugino naftos ir dujų kainas, o Europa didžiąją metų dalį toliau pirko rusiškus energetikos išteklius.
Energetikos išteklių eksportas yra svarbus Rusijos biudžeto pajamų šaltinis, kuris kas mėnesį atneša milijardus dolerių.
Pernai taip pat sumažėjo Rusijos importas iš Europos, kuris sumenko 12,3 proc., iki 78,5 mlrd. JAV dolerių, o iš Azijos įsigytų prekių vertė toliau didėjo ir pašoko 29,2 proc., iki 187,5 mlrd. JAV dolerių, skelbė „Interfax“.
