„Dar prieš keletą mėnesių vienas iš argumentų SND akcizo padidinimui buvo tai, kad pirkdami SND gyventojai didina Rusijos naftininkų pajamas, o ir tas SND importo iš Rusijos šuolis 2022 metais atrodo labai sunkiai pateisinamas. Užsienio prekybos duomenys rodo, kad teisinga yra tik pirmoji ankstesnio sakinio dalis, o antroji galbūt ir ne tokia dviprasmiška“, – feisbuke komentavo T.Povilauskas.
Pasak ekonomisto, lietuviai praėjusiais metais SND daugiau importavo negu reeksportavo – taip buvo ir prieš karą. Tai, anot T.Povilausko, reiškia, kad dalis Lietuvoje suvartojamų SND tiek praėjusiais metais, tiek iki karo buvo rusiško kilmės.
„Grafike žemiau matote, kad daugiausiai SND istoriškai buvo perkama iš Latvijos, bet ir taip aišku, kad tos iš Latvijos atsivežtos SND yra rusiškos kilmės (latviai neturi naftos perdirbimo gamyklos)“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2022 metais šoktelėjo ne tik SND importas iš Rusijos, bet ir SND reeksportas iš Lietuvos į Lenkiją ir Ukrainą. O tai – visai ne atsitiktinumas.
„Mūsų prekybininkai sugebėjo perparduoti rusiškos kilmės SND į Lenkiją ir Ukrainą. Ir lygiai tą patį matome su Latvija – 2022 ir 2023 metais Latvijoje smarkiai augo SND importas iš Rusijos, bet tuo pačiu didėjo reeksportas į Ukrainą ir Lenkiją“, – situaciją apžvelgė T.Povilauskas.
Ekonomistas dalijasi ir nemaloniomis ateities prognozėmis – esą šiemet SND importo sumažėjimo neišvysime.
„12-ajame ES sankcijų pakete į sankcionuojamų prekių sąrašą įtrauktos ir SND iš Rusijos. Tačiau iki 2024 m. gruodžio sudaryti kontraktai dar bus vykdomi, todėl šiemet, matyt, dar SND importo sumažėjimo ir nepamatysime. Kadangi Lietuvoje „Orlen Lietuva“ pilnai užtikrina Lietuvos SND poreikį, po 2024 m. gruodžio jokių problemų Lietuvai nebus. Tačiau kur kas neaiškiau, o kaip SND trūkumą išsispręs Lenkija ir Ukraina“, – teigė T.Povilauskas.
