Ieško būdų, kaip Kaune atgaivinti turizmą: iš užsieniečių vis dar išgirsta pastabų

Dvejus metus užsienio kalbos iš Kauno gatvių buvo išnykusios dėl pandemijos apribojimų. 2022-aisiais į miestą plūstelėjo programos „Kaunas 2022“ svečiai, tačiau praėjusiais metais užsieniečių skaičius vėl smigo žemyn. Kaip pavyktų juos privilioti?

Praėjusiais metais užsieniečių skaičius Kaune vėl smigo žemyn.<br>M.Patašiaus nuotr.
Praėjusiais metais užsieniečių skaičius Kaune vėl smigo žemyn.<br>M.Patašiaus nuotr.
R.Navickienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
R.Navickienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 18, 2024, 5:13 PM

Europos kultūros sostine tapusiam Kaunui skirta programa „Kaunas 2022“ mieste įsikūrusiems viešbučiams buvo lyg tyro oro gurkšnis po dvejų itin sunkių metų.

Didelio susidomėjimo sulaukęs renginys paskatino dažniau užsukti į miestą tiek užsieniečius, tiek vietos gyventojus. Šventė baigėsi, svečių srautas sumenko ir šioje srityje dirbantiems verslo žmonėms vėl sunku įžvelgti pragiedrulių.

Pernai Kauno viešbučiai visiškai užpildyti buvo tik kartą – gegužės pabaigoje „Žalgirio“ arenoje vykstant Eurolygos finalo ketverto turnyrui. Šiemet kelias dienas taip tikrai nutiks rugpjūčio pradžioje, kai Dariaus ir Girėno stadione net du pasirodymus surengs britų scenos žvaigždė Edas Sheeranas.

Pirmojo privataus turizmo informacijos centro įkūrėja, patyrusi gidė, dėstytoja ir Kauno senamiestyje veikiančio viešbučio šeimininkė Regina Navickienė patvirtino, kad dideli sporto renginiai ir koncertai tampa ta jėga, kuri traukia užsieniečius aplankyti Kauną.

– Kauno viešbučių šeimininkai tikina, kad praėję metai buvo prasti. Pritariate tokiam vertinimui ir kodėl taip nutiko? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo R.Navickienės.

– Metai sąlyginai buvo prasti, nes 2022-ieji buvo fantastiškai geri – tokių gerų metų turbūt nebuvome turėję, tačiau tokius rezultatus lėmė svarbi aplinkybė – Kaunas buvo Europos kultūros sostinė ir sulaukėme labai daug svečių.

Jeigu 2023 metus lygintume su 2022-aisiais, tai jie buvo prasti, jeigu su pandemijos laikotarpiu – labai geri, o jeigu lygintume su ikipandeminiu laikotarpiu – tai standartas. Gal jie buvo net šiek tiek geresni negu 2018–2019 metai.

– Kaip pasikeitė į Kauną atvykstančių svečių struktūra?

– Smarkiai padaugėjo renginių lankytojų, kurie atvyksta stebėti renginių „Žalgirio“ arenoje bei Dariaus ir Girėno stadione. Atvyksta neįtikėtinai daug renginių lankytojų, pokyčiai šioje srityje labai smarkiai pasijuto. Žmonės atvažiuoja į renginį, po jo pasivaikšto po miestą, pavakarieniauja ir pasilieka nakvoti.

Daugiausia žmonių atvyksta į koncertus ir sporto varžybas, mažiau – į tarptautinius festivalius, konkursus, miesto šventes.

Pasijuto aktyviau dirbančios aukštojo mokslo įstaigos – pagal mainų programas nuolat atvyksta nemažai dėstytojų, studentų, kurie apsistoja savaitei ar net ilgiau.

Labai smarkiai sumažėjo atvykėlių iš Rusijos ir Baltarusijos, tačiau pasikeitė atvykusiųjų elgesys. Anksčiau dalis svečių iš šių šalių net reiškė nepasitenkinimą dėl viešbučio darbuotojų nenoro kalbėti rusų kalba, o dabar jie patys stengiasi kalbėti anglų kalba, nors kartais labai sunkiai sekasi. Kartais tenka net įtikinėti juos, kad galime susikalbėti rusų kalba.

Smarkiai padidėjo ukrainiečių srautas. Jie atvyksta pirkti automobilių, pasiimti labdaros arba trumpam apsistoja prieš keliaudami pas artimuosius kitose Europos šalyse.

– Kokios kitos svečių minimos priežastys, lėmusios kelionės pasirinkimą?

– Kai svečių pasiteirauju, kodėl jie atskrido į Kauną, dažniausiai paminima priežastis – pigus skrydis. Dalis užsieniečių prisipažįsta net nežinoję, kur yra tas Kaunas, tačiau atsiliepimai labai geri. Jiems labai patinka, kad didžioji dalis žmonių kalba anglų kalba, svetingi, linkę padėti, o miestas – jaunatviškas, šiltas ir žalias.

Įsiminė vienas įvertinimas – labai geras Kauno kvapas. Kai pamėginau pasitikslinti, koks gi tas Kauno kvapas, svečiui nekilo sunkumų jį apibūdinti – žalias, gaivus, padedantis lengvai kvėpuoti.

– O kokių išgirstate pastabų?

– Savaitės viduryje atvykę užsieniečiai stebisi, kad labai anksti darbą baigia dauguma kavinių ir restoranų, po 22 valandos jau kyla sunkumų pavakarieniauti. Bandau jiems aiškinti, kad ilgiau kavinės dirba penktadienį ir šeštadienį, o darbo dienomis žmonės nori ilgiau pailsėti.

– Ką galėtų Kauno valdžia padaryti, kad miesto patrauklumas būtų dar didesnis?

– Labai gražu, kad miestas rūpinasi gėlėmis ir želdiniais, jie mieste labai matomi. Namų fasadai labai pagražėjo po to, kai savivaldybė pasiūlė finansuoti iki 70 proc. jų atnaujinimo išlaidų.

Bandoma baidyti miestą teršiančius paukščius, reikėtų dar aktyviau kontroliuoti ir šviesti miesto gyventojus dėl keturkojų paliekamų išmatų.

Viešosiose Kauno vietose labai trūksta poilsiui skirtų suoliukų. Rotušės aikštėje, Santakos parke jų galima rasti, tačiau mieste yra daug vietų, kur visada būna dideli žmonių srautai ir būtų galima rasti vietą poilsiui.

Galbūt Santakos parke galėtų atsirasti paplūdimys. Turime labai neblogą paplūdimį Pažaislyje, tačiau jį pasiekti užima nemažai laiko.

Santakos parke žmonės gali pasivaikščioti, veikia įvairūs sporto įrenginiai, o galas tuščias. Upių pakrantės per mažai įveiklintos.

– Kokios prognozės kalbant apie šiuos metus – ko tikisi turizmo verslo atstovai?

– Kiek kalbėjau su kolegomis, sausio mėnuo buvo liūdnas, tačiau jis visada būna gana liūdnas.

Džiaugčiausi, jeigu šiemet būtų šiek tiek geriau negu pernai, o jeigu pasiektume 2022 metų rodiklius, būtų tiesiog rojus.

Viešbučių verslui itin skaudžiai kerta skirtingi reikalavimai, kurie taikomi butų nuomai ir viešbučiams.

Pastaraisiais metais į nekilnojamąjį turtą buvo mestos didelės investicijos ir daug žmonių prisipirko butų nuomai, kas labai iškraipo rinką.

Šių nuomotojų visai kitokios veiklos sąnaudos – nereikia atlikti legionelių tyrimų, nereikia higienos pasų, mokami gerokai mažesni mokesčiai, o turistai visada žiūri į kainą. Jeigu žmogus atvažiuoja ne poilsiauti, o tik praleisti poros naktų, jam nėra didelio skirtumo, kur nakvoti – viešbutyje ar bute.

Miestas šioje srityje negali lemti pokyčių, tai valstybės politikos klausimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.