„Bendrai būsto politika yra labai svarbi socialinės politikos sudedamoji dalis. Jeigu pasižiūrėti retrospektyviai į Vyriausybės darbą, buvo labai mažai padaryta šioje srityje. Labai stokojama strateginio mąstymo, kokia ta būsto politika Lietuvoje yra ir klausimas darosi vis aktualesnis, dėl būsto pasiūlos regionuose trūkumo, dėl sudėtingo prieinamumo, brangių kainų, įperkamumo ir t.t.“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I.Segalovičienė.
„Lenkija, Latvija priėmė pernai labai svarbų įstatymą, kuriuo paskolų gavėjai esant tam tikroms sąlygoms gauna būsto paskolų palūkanų riboto dydžio kompensaciją, tuo nesustojo, judėjo toliau, Latvijos Saeimai yra pateiktas įstatymo paketas, kuris lengviau leistų perkredituoti paskolas“, – tvirtino ji.
I.Segalovičienė akcentavo, kad išaugusios būsto paskolos žmonėms kelia įtampą, o prezidentas buvo siūlęs iniciatyvų, kaip būtų galima spręsti šią problemą.
„Prezidentas gerokai anksčiau yra rodęs į kitų šalių pavyzdžius raginant Vyriausybę imtis sprendimų. Seime yra jo registruotas įstatymas dėl šeimų, kurios augina vaikus pajamų didinimo, papildomas neapmokestinamų pajamų dydis už vaikus“, – kalbėjo prezidento vyr. patarėja.
Ji taip pat kritikavo keičiamą finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelį, kuriame numatyta, kad finansinė paskata būtų teikiama regionuose ir šalia jų esančioms žiedinėms savivaldybėms bei kurorto statusą turinčioms savivaldybėms. Anot prezidento patarėjos, šie pokyčiai „iš esmės blogina padėtį“.
„Minėtas konkretus pavyzdys rodo, kad esant visiškame štilyje būsto politikoje, ši Vyriausybė nieko reikšmingo nedaro, o eina priešingu keliu, blogina. Paramos jaunoms šeimos įsigyti būstą įstatymas iš esmės blogina padėtį, nes siūloma apriboti tam tikras teritorijas, vadinamąsias žiedines savivaldybes“, – sakė I.Segalovičienė.
„Tai rodo aiškaus strateginio mąstymo neturėjimą, bet tai jau panašu užduotis ateities Vyriausybei ir politikams, kurie priims sprendimus“, – pažymėjo ji.
Praeitų metų pabaigoje Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuriuo siekiama keisti finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelį.
Įstatymo projekte numatoma, kad finansinė paskata būtų teikiama regionuose ir šalia jų esančioms žiedinėms savivaldybėms bei kurorto statusą turinčioms savivaldybėms.
Subsidijos dydis turėtų būtų 7,5 proc. būsto kredito sumos (maksimali kredito suma – 87 tūkst. eurų). Būsto įsigyjamo maksimali vertė turėtų siekti 120 tūkst. eurų. Taip būtų sudarytos galimybės pasinaudoti finansine paskata didesniam skaičiui jaunų šeimų, galėtų būti patenkinama daugiau nei du kartus daugiau prašymų.
Projekte numatoma, kad turėtų būti atsisakoma būsto statybų finansavimo. Statybų atveju subsidija išmokama tik užbaigus statybas. Taip pat nustatoma pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste, taip užtikrinant gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą toje savivaldybėje, kurioje įsigytas būstas.
Siūloma atsisakyti ir laukiančiųjų paramos sąrašo sudarymo ir numatoma, kad prašymai priimami tik esant finansavimui.
Taip pat siekiama įvirtinti nuostatą, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams (vietoj dabar esančių 10 m.) nuo jo įsigijimo dienos.
Lietuvos banko vertinimu, parama rajonų savivaldybėms, esančioms aplink tris didžiausius miestus, gali prisidėti prie gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkos disbalanso.
Įstatymo projektui dar turės pritarti Seimas.
