Prieš devynerius metus gyventi į Tenerifę su šeima persikrausčiusi nekilnojamojo turto (NT) agentūros bendraturtė Vida Cechanavičienė sako, kad lietuviai ypač aktyviai NT Tenerifėje pradėjo domėtis prasidėjus karui Ukrainoje.
Ne paslaptis, kad dalis tautiečių apie 1 500 kilometrų nuo Europos nutolusias salas vertino kaip saugią vietą pasislėpti nuo geopolitinių sukrėtimų.
„Tuomet ir kainos ėmė sparčiau augti. Dabar bumas šiek tiek nuslūgo, tačiau kainos Tenerifėje auga kasmet“, – teigia V. Cechanavičienė.
Anot jos, šiuo metu vieno miegamojo butą su vaizdu į vandenyną galima įsigyti maždaug už 180 tūkst. eurų, dviejų miegamųjų – už maždaug 260 tūkst. eurų. Galima rasti ir pigesnių variantų.
Salos specifika yra tokia, kad butai, kurių nepavyksta parduoti iki vasaros sezono – pinga. Taip galima sutaupyti 10–15 procentų kainos.
Puikus klimatas
Visgi kaip pagrindinį pranašumą Tenerifėje V. Cechanavičienė išskiria klimatą, nes praktiškai ištisus metus vyrauja švelnūs orai, temperatūra svyruoja tarp 20–26 laipsnių šilumos. O vandenyne galima maudytis ištisus metus.
„Tenerifėje būsto ieško ir tie lietuviai, kurie anksčiau butus įsigijo žemyninėje Ispanijoje. Jie jaučiasi savotiškai apgauti, nes galvojo, kad pačioje Ispanijoje žiemų nebūna“, – pažymi NT ekspertė.
Anot jos, lietuviai perka iš esmės įvairius objektus, paklausesni yra esantys arčiau vandens.
Vidutiniškai perkamas apie 200–250 tūkstančių eurų kainuojantis būstas, tačiau yra įsigijusių ir vilų, kurių kaina siekia apie 1,5 milijono eurų. Perka ir antrus namus, investicijai. Būstą savininkai dažnai naudoja kelis mėnesius patys, o likusį laiką nuomoja.
Nuomos kainos svyruoja priklausomai nuo būsto vietos ir kitų papildomų sąlygų ir yra panašios kaip Lietuvoje. Vieno kambario būstą gama išsinuomoti ir už 400 eurų, geresni apartamentai kainuoja ir 1 500 eurų per mėnesį.
„Perkant būstą valstybės mokesčiai sudaro 6,5 proc., dar po 200–400 eurų per metus reikia mokėti NT mokestį“, – papildomas išlaidas skaičiuoja V. Cechanavičienė.
Taip pat dar apie 3 proc. yra mokestis notarui. Papildomą mokestį už savo paslaugas skaičiuoja ir NT agentūros. Jis paprastai būna apie 3–5 proc.
Nors Tenerifėje nereikalingas šildymas, tačiau įvertinus kondicionavimą ir kitas paslaugas komunaliniai mokesčiai paprastai būna nuo 50 iki 250 eurų per mėnesį.
Būstai dažniausiai parduodami suremontuoti, su pagrindiniais baldais. Tai dažniausia anksčiau pastatyti butai. Žemės pasiūla Tenerifėje yra ribota. Naujų NT projektų nėra daug ir jie vystomi toliau nuo pakrantės.
Taip pat norint pirkti žemės sklypą statybai reikia būti labai atsargiems. Didžioji dalis laisvos žemės yra skirta žemės ūkiui ir pakeisti paskirtį bus praktiškai neįmanoma.
Įsirengiant atskirai, vidutiniškai buto įrengimas kainuotų apie 900–1 000 eurų už kv. m. Remontui būtina pasirūpinti leidimu iš savivaldybės.
Atvyksta jaunimas
V. Cechanavičienė sako, kad stereotipas, kad Kanarų salas gyvenimui renkasi vyresni žmonės ir kad tai yra savotiškas „pensininkų rojus“ – jau praeitis.
„Maždaug trečdalis atvykstančių lietuvių yra jaunimas. Atvyksta su vaikais, taip pat jau čia kuria ir planuoja šeimas“, – sako pašnekovė.
Ji pastebi, kad tai yra tikrai kitoks emigrantų kontingentas nei kitose lietuvių pamėgtose šalyse.
Tenerifėje nėra fabrikų ar didelių sandėlių, kur būtų galima nesunkiai gauti darbą. Čia gyventi atvykstantys jauni lietuviai dirba arba nuotoliu, arba vietoje kuria verslus, maitinimo, aptarnavimo sferoje.
Ne taip kaip Klaipėdoje
Šią žiemą Tenerifėje praleidęs buvęs Klaipėdos meras Povilas Vasiliauskas ne tik džiaugėsi geru salos oru ir gamta, bet taip pat pastebėjo, kad lietuvių saloje ypač padaugėjo, ir net atrodo, kad jų daugiau bei britų, vokiečių ar net pačių ispanų. Savo gera nuotaika ir įspūdžiais jis dalinosi socialiniame tinkle.
„Jeigu kas nors pagalvojote, kad patalpindamas eilinio vakaro eilinį saulėlydį Tenerifėje aš agituoju tautiečius emigruoti <...> – galvokite iš naujo!“ – su humoru rašė P. Vasiliauskas.
Jis juokavo, kad valdžioje Ispanijoje yra socialistai, todėl saloje daug socializmo.
Nėra greičio matuoklių (trikojų), nėra policininkų reidų ar stebėjimo videokamerų ant kas antro stulpo. Nėra jausmo, kad tave stebi „didysis brolis“.
„Nėra šviesoforų prie kiekvieno įvažiavimo, kaip, pavyzdžiui, mano mylimiausioje Klaipėdoje. Ir klimatas per daug nuosaikus ir minkštas, lepinantis, o ne grūdinantis ir formuojantis tik ištižimą, o ne „nordic„ charakterį“, – gera nuotaika iš Tenerifės dalinosi klaipėdietis.
Anot P. Vasiliausko, ir žmonės aplink – patiklūs, amžinai išsišiepę, tik „ačiū – prašau – atsiprašau“. Ir vis švenčia, ir švenčia, ir švenčia...
„Aš jau nekalbu apie kainas – jos tik žaloja charakterį, neskatina nei taupumo, nei saikingumo“, – emocingai įspūdžiais dalinosi P. Vasiliauskas.
Lietuvių bendruomenė
V. Cechanavičienė teigia, kad gyvenimo komfortą Tenerifėje padidina tai, kad yra labai aktyvi lietuvių bendruomenė.
„Veikia lietuvių namai, lietuviška mokykla, organizuojama labai daug renginių ir susitikimų“, – sako Vida.
Ji akcentuoja, kad tai didžiulis lietuviškos knygos namų Tenerifėje įkūrėjos Godos Koriznaitės indėlis.
„Casa Lituana“ bendruomenė nepraleidžia visų pagrindinių metų švenčių. Saugo visas lietuviškas tradicijas ir net Cepelinų dienos paminėti nepamiršta.
Štai ir praėjusį sekmadienį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Tenerifės lietuvių bendruomenė organizavo operos solistės Dovilės Kazonaitės ir pianistės Rūtos Mikelaitytės-Kašubienės koncertą katamarane.
Interneto svetaines kurianti Goda anksčiau sakė, kad gyvenimas saloje primena amžinas atostogas.
„Kai tu pragyveni Ispanijoje kokius pusę metų ir vietiniai patiki, kad tu čia likai, tai tave žino visose parduotuvėse, visi sveikinasi, žino tavo vaiko vardą, kiekvieną dieną klausia, kaip tau sekasi“, – LRT pasakojo G. Koriznaitė.
„Tenerifės lietuvių bendruomenė išties gyva, stipri, įvairi ir draugiška“, – „Delfi“ pasakojo lietuviškos mokyklos lietuvių pamėgtoje saloje įkūrėja Irma Liubertienė.
Anot jos, šiandien mokykloje mokosi per 40 skirtingo amžiaus vaikų nuo 2 metų iki 4 klasės. Mokslas mokykloje kainuoja nuo 500 iki 650 eurų per mėnesį.
Šeštadieniais mokykloje susirenka lietuvių vaikai, kurie lanko ispaniškas mokyklas ir nori išmokti lietuvių kalbą, puoselėti lietuvybę, švęsti lietuviškas šventes. Šeštadienio lituanistinė mokykla yra nemokama saloje gyvenantiems lietuvių vaikams, finansuojama lituanistinio ugdymo krepšelio lėšomis.
Auga konkurencija
Pasak V. Cechanavičienės, augant lietuvių bendruomenei Tenerifėje, ji pastebi, kad daugėja ir tautiečių, kurie siūlo tarpininkavimo paslaugas įsigyjant ar išsinuomojant būstą saloje.
„Neretai žmonės turi pagrindinį darbą, pavyzdžiui, mokytojo, ir laisvu metu taip papildomai siekia užsidirbti“, – sako NT agentė.
Anot jos, pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį, ar NT agentas turi visus reikalingus dokumentus ir leidimus vykdyti veiklą. Nes jau pasitaikė, kad į Vidą kreipėsi tautiečiai, nukentėję nuo nekvalifikuotų tarpininkų, prašantys sutvarkyti būsto įsigijimo dokumentus.
„Reikia išmanyti vietos įstatymus, tvarką, dėl to NT agentūrą įkūriau su vietiniu gyventoju ir kartu dirbame jau devintus metus“, – sako V. Cechanavičienė.
Ji akcentuoja, kad būstui, kaip ir automobiliui, įsigyti Ispanijoje būtinas NIE numeris. Tai panašu kaip asmens kodas Lietuvoje. Jo reikia ir norint atsidaryti sąskaitą banke. Šiuo metu atsidaryti sąskaitą lietuviams yra sudėtingiau. Bankai reikalauja metinių deklaracijų, darbo sutarčių, banko sąskaitos balanso ar išrašų.
Beje, nuolatiniai Tenerifės gyventojai, turintys rezidento statusą, įgauna teisę su nuolaida skirsti į žemyninę Ispanijos dalį. Taip galima sutaupyti net 75 procentus kainos.
Na, o ar viskas iš tikro taip puiku Tenerifėje?
P. Vasiliauskas perspėja, kad kartais Tenerifę užgula „calima“ – sauso, karšto vėjo iš Sacharos atnešto smėlio dulkių invazija. Tuomet saulė vos ne vos prasimuša pro šią Sacharos dykumos „dovaną“.
Na, o tikruosius pliusus ir minusus galima atrasti tik gyvenant Tenerifėje nuolat.
