Artėja permainų metas? Viena Europos šalis jau sumažino palūkanų normas

Šveicarijos nacionalinis bankas ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2022 m. birželio sumažino palūkanų normas, teigdamas, kad kova su infliacija duoda rezultatų ir tapdamas pirmuoju tai padariusiu didžiuoju centriniu banku.

PINIGAI, EURAI<br>R.Danisevičiaus nuotr.
PINIGAI, EURAI<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jūras Barauskas

Mar 21, 2024, 11:43 AM, atnaujinta Mar 21, 2024, 2:21 PM

„Atsirado galimybių švelninti pinigų politiką, nes pastarųjų pusantrų metų kova su infliacija pasirodė esanti veiksminga“, – teigiama savo palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 1,5 proc. sumažinusio centrinio banko pranešime spaudai.

Norvegijos centrinis bankas palūkanų normos nepakeitė, tačiau užsiminė, kad ateityje ji bus mažinama

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį paliko galioti dabartinę 4,5 proc. palūkanų normą, tačiau leido suprasti, kad dar šiais metais gali pradėti ją mažinti.

„Esamos prognozės rodo, kad iki rudens galios politikoje nustatyta 4,5 proc. palūkanų norma, o po to ji ims palaipsniui mažėti“, – teigiama centrinio banko pranešime.

Turkijos centrinis bankas padidino palūkanų normą iki 50 procentų

Turkijos centrinis bankas, tęsdamas pinigų politikos griežtinimo ciklą, ketvirtadienį padidino pagrindinę palūkanų normą, kadangi praėjusį mėnesį vėl išaugo infliacijos lygis – jau ir taip vienas didžiausių pasaulyje.

Banko pinigų politikos komitetas nusprendė padidinti bazinę palūkanų normą nuo 45 iki 50 proc., o jo pareiškime buvo nurodyta, kad „pablogėjo infliacijos perspektyvos“.

Centrinis bankas anksčiau teigė, kad sausio mėnesio didinimas bus paskutinis, nes tokio lygio pakanka, kad būtų pradėta švelninti pragyvenimo išlaidų krizė.

Tačiau vasario mėnesį metinė infliacija vėl išaugo ir pasiekė 67,1 proc.

Vasarį bankas paliko palūkanų normą nepakeistą po to, kai nuo birželio mėnesį ją padidino nuo 8,5 iki 45 proc.

Ketvirtadienį centrinis bankas pareiškė, kad jo „pinigų politikos pozicija bus sugriežtinta, jei bus prognozuojamas reikšmingas ir nuolatinis infliacijos pablogėjimas“.

Ekonomistai teigia, kad auga spaudimas Turkijos politikos formuotojams prieš kovo 31 dieną vyksiančius vietos valdžios rinkimus, nes kapitalo įplaukos sulėtėjo, o užsienio valiutos atsargos vėl mažėja.

Infliacija yra rakštis prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui artėjant rinkimams, nes jo valdančioji AKP partija siekia susigrąžinti didžiųjų miestų, ypač Stambulo, kontrolę, kuri šiuo metu priklauso pagrindinei opozicinei partijai.

Trečiadienį vakarų Turkijoje vykusiame viešame mitinge R. T. Erdoganas pripažino, kad didelė infliacija yra iššūkis vyriausybei.

„Šiandien mes patiriame išbandymą dėl didelių pragyvenimo išlaidų ir kartu dėl mūsų žmonių, turinčių fiksuotas pajamas, gerovės sumažėjimo“, – sakė jis.

Tačiau jis patikino, kad infliacijai mažėjant darbuotojai ir pensininkai gaus naudos iš teigiamų ekonomikos perspektyvų. „Mes visa tai įveiksime“, – sakė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.