Operatorius – šiltoje ir patogioje darbo vietoje Vilniaus biure, o jo valdomas bepilotis orlaivis, turintis ne tik vaizdo kamerą, bet ir termovizorių, prožektorių, garsiakalbį, suka ratus virš saugomų objektų Kelmės ar Klaipėdos rajonų vietovėse.
Prireikus dronai tai gali daryti ištisą parą. O vienas svarbiausių dalykų – tokia paslauga maždaug perpus pigesnė, nei samdant fizinę apsaugą.
Saugo didelę teritoriją
Apsaugai skirtų dronų bandomasis projektas vyko Vilniaus pašonėje – tuomet dar statomos „Homanit Lietuva“ gamyklos teritorijoje. O vienas pirmųjų ir didžiausių „EUROCASH1“ klientų, užsisakiusių šią paslaugą, buvo bendrovė „Kauno tiltai“.
„Ieškojome modernesnio sprendimo nei fizinė objekto apsauga ir susidomėjome „EUROCASH1“ pasiūlymu pasitelkti dronus. Mums svarbu, kad informaciją apie pažeidimus gauname iš karto, nereikia patiems kontroliuoti apsaugos darbuotojų, o dronų daromi vaizdo įrašai fiksuoja, kas vyksta mūsų objektuose“, – dar pernai pasakojo „Kauno tiltų“ vadovas Aldas Rusevičius.
Šiuo metu dronai saugo du didžiulius šios įmonės objektus, esančius Klaipėdos ir Kelmės rajonuose. Ten „Kauno tiltai“ tiesia aukštosios įtampos elektros linijas.
Kaip pasakojo „EUROCASH1“ Elektroninės saugos departamento vadovas Tautvydas Jaškūnas, Klaipėdos rajone tokiu būdu saugomas net 140 kilometrų ruožas, o Kelmės – 22 kilometrų.
„Kad būtų lengviau suvokti bepiločio orlaivio galimybes, įsivaizduokite, kad yra viena stacionari statybvietė, o visos reikalingos medžiagos, priemonės ar transportas gabenami iš jos į mobiliąsias statybvietes, nutolusias maždaug trijų kilometrų spinduliu.
Būtent tokį plotą gali apsaugoti vienas dronas. Esame turėję atvejų, kai vienu metu pasinaudojant bepiločiais orlaiviais mums teko saugoti net 25 nuo stacionarios statybvietės nutolusias mobiliąsias statybvietes.
Tad naudodamiesi šiuo apsaugos metodu galime saugoti labai dideles teritorijas“, – pasakojo T.Jaškūnas.
Išbandė geležinkelio stotyje
„EUROCASH1“ siūlomą naujovę jau išmėgino ir didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių grupė LTG. Sausio ir vasario mėnesiais dronas darbavosi vienoje geležinkelio stočių, esančioje netoli Vilniaus.
„Labai džiaugiamės, kad geležinkelių kompanija patikėjo šia paslauga ir planuoja plačiau naudoti bepiločius orlaivius apsaugai netolimoje ateityje“, – sakė T.Jaškūnas.
Išbandant droną geležinkelio stotyje buvo užfiksuoti net keli reikšmingi įvykiai, kurie pasitelkus droną buvo įamžinti 4K raiška.
Šioje stotyje dronas atliko ne tik apsaugos funkciją. Mat ten esantys geležinkelio iešmai, kurie nukreipia sąstatą reikiama kryptimi, žiemą būna šildomi.
Ar jie šilti, tikrina už tai atsakingas darbuotojas, tačiau pasitelkus drono termovizorių tai buvo galima padaryti ir nuotoliniu būdu.
Apskridęs visą teritoriją dronas nusileidžia į savo stotelę, autonomiškai, be žmogaus įsikišimo, vos per minutę pasikeičia bateriją ir vėl gali kilti į orą.
Kelia net darbo našumą
Palyginti su fizine apsauga, didelių saugomų objektų atveju dronai turi daug privalumų.
Jei statybos, ypač infrastruktūros tiesimo, vyksta milžiniškoje teritorijoje, žmogiškieji ištekliai gali būti nepakankami siekiant užtikrinti visos teritorijos stebėjimą, ypač sunkiai žmonėms pasiekiamose vietose. Tuomet siūloma rinktis apsaugą dronais, kurie yra pritaikyti tokioms situacijoms.
Droną galima lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą siekiant aprėpti kuo didesnį saugomos teritorijos plotą.
„Statybvietėse esančios kameros, užfiksavusios įtartiną judėjimą, iš karto siunčia signalus į saugos įmonės centrinį valdymo centrą, kur yra įvertinama situacija ir esant poreikiui iš karto į tą vietą siunčiamas bepilotis orlaivis.
Vaizdus iš jo gali matyti ne tik operatorius: mes suteikiame prieigą patiems klientams, kad jie tiksliai žinotų, kas vyksta, ir galėtų priimti informuotus sprendimus.
Net jei dėl gamtinių sąlygų fiziškai atvykti į konkrečią vietą sudėtinga, dronas nepaiso reljefo ir kerta vietovę azimutu oru, – pasakojo T.Jaškūnas. – Kita vertus, net patys klientai pastebėjo, kad, pradėjus skraidyti dronams, pasikeičia ir pačių darbuotojų elgesys – jie mato prevenciškai skraidantį droną, todėl elgiasi atsargiau, laikosi visų darbų saugos reikalavimų.“
Įspėja apie gedimus
Kol kas tokiomis paslaugomis labiausiai domisi statybos ir gamybos įmonės, turinčios daug objektų, esančių didelėse teritorijose.
Tačiau juntamas susidomėjimas ir iš kitų sektorių, pavyzdžiui, saulės elektrinių parkus valdančių įmonių. Šiuo atveju drono saugos paslaugos gali būti net perpus pigesnės nei fizinės saugos, be to, suteikia ir papildomos naudos.
Saulės elektrinių parkuose bepilotis orlaivis gali nesunkiai nustatyti, kuris iš saulės modulių yra perkaitęs ir dėl to mažina viso parko gamybos pajėgumus.
Užfiksavus tokį gedimą informacija perduodama elektrinės šeimininkams, kurie iš karto gali pakeisti sugedusias detales ir taip atkurti saulės elektrinės našumą.
Taip pat „EUROCASH1“ jau gauna užklausų ir iš naujų gyvenviečių priežiūra užsiimančių bendrovių.
„Jeigu yra 50 kotedžų gyvenvietė su visa infrastruktūra, dronas tokią gyvenvietę gali stebėti pasirinktu paros metu ir taip užtikrinti apsaugą“, – aiškino T.Jaškūnas.
Pastebėta, kad pradėjus naudoti bepilotę įrangą greitai sumažėja bandymų kėsintis į svetimą turtą ar mėginimų neteisėtai patekti į saugomus plotus.
Todėl saugos bendrovės ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius metus naudotis dronų apsauga pageidaus dauguma gamybos ir statybos įmonių, turinčių didesnius kaip 60 tūkst. kvadratinių metrų gamybos ar objektų plotus, taip pat saulės elektrinės ir privačių namų bendrijos.
Naujovių nesibaido
Tačiau ar patys saugos darbuotojai nesibaimina, kad netrukus jų paslaugų gali nebereikėti, nes viskas bus saugoma nuotoliniu būdu?
Kaip tvirtino „EUROCASH1“ Elektroninės saugos departamento vadovas, galbūt kai kam ir kyla tokių minčių.
Tačiau į vieną iš objektų atgabenus išbandyti droną apsaugos darbuotojas, nors iš pradžių ir žiūrėjo skeptiškai, vėliau pripažino, kad tokia naujovė – stulbinanti.
„Dronai niekaip negali pakeisti žmonių visuose objektuose. Juk, pavyzdžiui, miestuose jiems galioja daug griežtesnės skraidymo taisyklės. O mūsų pačių tikslas yra tiesiog pasiūlyti kuo platesnį paslaugų spektrą klientams. O jei jie gali dar ir sutaupyti, tuomet visi būna patenkinti“, – kalbėjo T.Jaškūnas.
Šios technologijos įrenginiai iki „EUROCASH1“ pradėto apsaugos dronais projekto niekada nebuvo naudoti privatiems objektams stebėti ar apsaugos funkcijai atlikti.
