Tiesa, KT pabrėžė, kad nutraukti pensijų kaupimo sutartį būtų galima tik dėl svarbių priežasčių. Tai tapo pirmuoju galvosūkiu politikams ir ekonomistams. Ir ne tiktai galvosūkiu, bet ir patyčių objektu.
Kol vieni svarstė, ar svarbia priežastimi gali būti kritinė liga, neįgalumas, darbo netekimas, valstiečių lyderis R.Karbauskis postringavo, kad tai – net ir noras įsigyti naują televizorių.
Sunku net įsivaizduoti, kiek dar pasiūlymų bus išgirsta, kai įstatymo pakeitimo projektas pasieks Seimo posėdžių salę.
Prezidentas G.Nausėda iškart pamėgino pasišildyti KT sprendimo spinduliuose pareiškęs, kad Seimas, pasidavęs politiniams konjunktūriniams vėjams, pernai nepritarė jo teiktoms įstatymo pataisoms: „Pamatėme, kad KT beveik pažodžiui patvirtino tai, ką aš teikiau dar prieš pusę metų.“
Į tai išsyk reagavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M.Lingė, konstatavęs, kad šalies vadovas meluoja. Mat Prezidentūros pasiūlyme buvo numatyta galimybė atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, tačiau nieko neužsiminta apie kokius nors išimtinius atvejus ar nenumatytas aplinkybes.
Apskritai apie antrosios pensijų pakopos reformą kalbama jau seniai. Antai parlamentas po pateikimo jau yra pritaręs liberalo J.Varkalio projektui, kuriuo būtų leista nesulaukus pensinio amžiaus vieną kartą per gyvenimą atsiimti 10,8 tūkst. eurų.
Bet kiti balsavimai neįvyko, nes nuspręsta laukti KT nuomonės.
Antrosios pakopos pensijų fonduose kaupia apie 1,4 mln. Lietuvos gyventojų, o bendra sukaupta suma praėjusių metų pabaigoje viršijo 7,1 mlrd. eurų.
Šiuo metu baigti kaupimą galima tik sulaukus pensijos arba gavus visą sukauptą išmoką, teismui pripažinus sutartį negaliojančia ar asmeniui mirus.
Sulaukus pensinio amžiaus visus pinigus iškart atgauti gali tik tie, kurių sukaupta suma neviršija 5 tūkst. eurų. Jei ji siekia nuo 5 iki 10 tūkst., mokamos periodinės išmokos, o jei viršija 10 tūkst. – tenka įsigyti pensijų anuitetą.
Tiesa, iškart galima atsiimti ir didesnę nei 60 tūkst. eurų išmoką, bet tokių asmenų būtų labai mažai.
Jei būtų pritarta sąlygoms, kurios leistų kai kuriems kaupėjams pasitraukti iš fondų nesulaukus pensinio amžiaus, lauktų dar vienas galvosopis – kokią sumą išmokėti.
Mat dabar draudėjas moka 3 proc. darbo užmokesčio, o dar 1,5 proc. vidutinio šalies atlyginimo pervedama iš valstybės biudžeto.
Jau verda diskusijos, ar pastaroji dalis išmokant pinigus turi būti nuskaičiuota, ar vis dėlto gali atitekti gavėjui.
Kita vertus, visa sukaupta suma laikoma asmens nuosavybe, tad atimti dalį jos kaip ir nebūtų teisėta. Trečia, ar atsiimant šiuos pinigus būtų taikomas gyventojų pajamų mokestis, o jei ne, tai dėl kokių priežasčių?
Kai kurie ekonomistai apskritai seniai kritikuoja tokią sistemą. Juk tokiu atveju asmuo, kuris apsisprendžia nedalyvauti antrojoje pensijų pakopoje ir pasitikėti tik „Sodra“, jokių papildomų paskatų iš valstybės negauna.
Iš investicijų valdymo pelnydamiesi pensijų fondai, regis, bene labiausiai patenkinti KT sprendimu, kuriame numatytos gana griežtos išlygos norint pasitraukti.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas T.Gudaitis svarstė, kad tai padidins pačios pensijų sistemos prestižą. O pernai, kai buvo teikiamos pataisos dėl leidimo atsiimti dalį lėšų, ta pati asociacija vadino šią idėją siekiu nupirkti milijoną rinkėjų už jų pačių pinigus.
Reikia pripažinti, kad fondų veiklos rezultatai nėra blogi. Nuo 2019 metų, kai kaupiantieji buvo perskirstyti pagal jų amžių ir įvesta gyvenimo ciklo fondų koncepcija, bendras svertinis grąžos vidurkis siekė 52,5 procento.
Bet tai daugiausia nulėmė jaunesniems asmenims skirtų fondų, daugiau investuojančių į akcijas, rezultatai. Pavyzdžiui, pernai akcijos pasaulio biržose gerokai pabrango, todėl kai kurių fondų grąžos vidurkis viršijo 16 proc. Vis dėlto bent jau ekonomikoje po potvynio anksčiau ar vėliau ateina atoslūgis.
Šiaip ar kitaip, daugybę kartų reformuotos Lietuvos pensijų sistemos neišvengiamai lauks tolesni pokyčiai. Kokie jie bus, priklausys nuo politikų sprendimų, o pastariesiems idėjų nestinga. Vieni ir toliau mano, kad žmonės nėra baudžiauninkai ir su savo pinigais gali tvarkytis kaip norintys.
Kiti, pavyzdžiui, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis, svarsto ne apie pensijų, bet apie profesinius fondus, kai senatvei reikalingas lėšas kaupia darbdaviai, galintys vilioti darbuotojus geresnėmis kaupimo sąlygomis ir didesnėmis įmokomis.
Galima pažvelgti į Estiją, kurioje nuo 2021-ųjų leista atsiimti sukauptus pinigus iš antrosios pensijų pakopos fondų. Tuo jau pasinaudojo šimtai tūkstančių šios šalies piliečių ir jų vis gausėja, nes lėšas galima atsiimti tris kartus per metus.
Tačiau net patys estai pripažįsta, kad šie pinigai paprasčiausiai nukeliavo vartojimui, o ne investicijoms. Ekonomikai tai suteikė trumpalaikį postūmį, bet ateities problemų neišsprendė.
