Didžiausia Europos ekonomika 2024 metais paaugs tik 0,1 proc., bendrame pareiškime nurodė penkios ekspertų grupės – tai kur kas mažesnis įvertis, lyginant su jų ankstesne 1,3 proc. augimo prognoze.
„Cikliniai ir stuktūriniai veiksniai persipina vangios ekonominės plėtros“ aplinkoje, pareiškė Stefanas Koothsas iš Kylio pasaulio ekonomikos instituto („Ifw Kiel“).
„Nors yra tikėtina, kad atsigavimas prasidės pavasarį, bendras impulsas nebus labai stiprus“, – pridūrė jis.
Infliacijos, didelių palūkanų normų ir „vėstančio“ eksporto kamuojama Vokietijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė 0,3 proc. Ji susiduria su sunkumais mėgindama išbristi iš nuosmukio. Nors pastaraisiais mėnesiais infliacija nuolat mažėja, vartotojų išlaidos auga „atsilikdamos ir ne taip dinamiškai“, nei prognozuota, nurodė institutai DIW, „Ifo“, „Ifw Kiel“ IWH ir RWI.
O Vokietijos eksporto sektorius, kuris paprastai yra svarbus ekonomikos augimo variklis, kenčia nuo trapios pasaulinės ekonomikos akivaizdoje „vėstančios“ užsienio prekybos.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą išaugusios energijos kainos paveikė daug energijos suvartojantį verslą, o tai prisidėjo prie gamybos nuosmukio.
Tuo metu įmonių investicijoms įtakos turėjo ne tik Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normų padidėjimas, dėl kurio tapo brangiau skolintis, bet ir „su ekonomikos politika susijęs neapibrėžtumas“, pažymėjo institutai.
Vokietijos vyriausybė neseniai taip pat drastiškai sumažino savo pačios ekonomines prognozes ir dabar numato, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais išaugs tik 0,2 proc.
Žvelgdami į ateitį, institutai mano, kad atsigavimo tempas kitais metais paspartės. Jie prognozuoja, kad ekonomika 2025 metais išaugs 1,4 proc. – tai tik šiek tiek mažesnis skaičius, lyginant su jų ankstesne 1,5 proc. prognoze.
