„LTG Infra“ vadovas aptarė aktualijas: nuo rytietiškos vėžės ir apleistų geležinkelių stočių iki vėluojančių projektų

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojos, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas nemano, kad šalyje ilgalaikėje perspektyvoje dar reikėtų turėti rytietiškas geležinkelio vėžes. Anot jo, šiuo metu yra perkama LTG architektūros studija, kuri padės atsakyti į klausimą, kaip vėžės turėtų keistis.

Šalyje ilgalaikėje perspektyvoje dar reikėtų turėti rytietiškas geležinkelio vėžes.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šalyje ilgalaikėje perspektyvoje dar reikėtų turėti rytietiškas geležinkelio vėžes.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
V.Žalimas.<br>K.Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
V.Žalimas.<br>K.Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
Šalyje ilgalaikėje perspektyvoje dar reikėtų turėti rytietiškas geležinkelio vėžes.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šalyje ilgalaikėje perspektyvoje dar reikėtų turėti rytietiškas geležinkelio vėžes.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šalyje ilgalaikėje perspektyvoje dar reikėtų turėti rytietiškas geležinkelio vėžes.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šalyje ilgalaikėje perspektyvoje dar reikėtų turėti rytietiškas geležinkelio vėžes.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Ignas Dobrovolskas

Mar 29, 2024, 3:05 PM, atnaujinta Mar 29, 2024, 3:45 PM

„Šiuo momentu esame pirkimo procese įsigyti būsimą „Lietuvos geležinkelių“ architektūros studiją, kuri mums padės atsakyti, kaip mes migruosime į Vakarus, kurias linijas turėtume iškeisti į europinę vėžę, kur turėtume palikti (rytietišką – ELTA) (...). Architektūros studija mums atsakys į daugybę klausimų, ką norime padaryti iki 2050-ųjų metų su Lietuva“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo V. Žalimas.

„Nemanau, kad to reikia (rytietiškos vėžės – ELTA). Iki 2050-ų metų turėtume išvažiuoti, išgyventi. Reikia suprasti, kad tai yra labai dideli pinigai, kai keiti vėžę, turi keistis ir visa ekosistema“, – teigė jis.

V. Žalimas taip pat tikino perspektyvoje norįs ir naujų maršrutų Lietuvos viduje, pavyzdžiui į Palangą arba Druskininkus. Jis taip pat pažymėjo, kad yra nemažai pasenusios infrastruktūros geležinkeliuose, kurią reikia atnaujinti.

„Infrastruktūra statyta senais laikais, tada buvo apie krovinių vežimą. Sandėliai, krovos aikštelės per visą Lietuvą, jų pridaryta daug. Bet jos pasenusios, reikalauja atnaujinimo, kai kur reikia peržiūrėt, ar to iš tikro reikia“, – sakė „LTG Infra“ vadovas.

Nori įrodyti valstybei, kad sektorius reikalauja didesnio vystymo

Kadenciją praeitų metų pabaigoje pradėjęs „LTG Infra“ vadovas teigė, kad svarbiausi ateinančių 5 metų projektai bus elektrifikacijos projektas bei „Rail Baltica“. Jis taip pat aiškino norįs įrodyti valstybei, kad sektorius reikalauja didesnio vystymo.

„Keli dideli aspektai ir blokai. Pirmas – vykstantys didieji projektai, „Rail Balticos“ projektas ir elektrifikacijos projektas. Elektrifikaciją turime užbaigti iki 2025 m. pabaigos, nes su tuo susiję ir naujų elektrinių traukinių užsakymai, ir tvarkaraščių grafikai. Tada „Rail Baltica“, reikia išjudinti ją ir paspartinti projektą, nes yra atsiradusių atsilikimo elementų iš praeities valdymo modelio“, – kalbėjo V. Žalimas.

„Noriu būdamas šioje kadencijoje kartu su savo komanda įrodyti valstybei, kad šitas sektorius reikalauja didesnio vystymo. Visa Europa investuoja labai stipriai į geležinkelių infrastruktūrą, stengiasi tiek krovinius, tiek keleivius perkelti į traukinius, nes tai greita, patogu ir saugu“, – sakė jis, pažymėjęs, kad šiuo metu daugiau yra mąstoma apie keliavimą automobiliais ir šio sektoriaus infrastruktūra.

„Rail Balticos“ darbus reiktų spartinti

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau Eltai yra teigęs, kad turi priekaištų „Rail Baltica“ statybos projektą koordinavusiai įmonei dėl darbų tempo. V. Žalimas su ministro įžvalgomis sutiko ir sakė, kad yra nemažai laiko, tačiau šiuo metu yra bandoma atsikovoti tai, kas prarasta.

„Tikrai taip („Rail Balticos“ darbus reiktų spartinti – ELTA). Prarasta yra nemažai laiko. Kažkada seniai Europos Komisijos pasirinktas veiklos modelis, kaip statyti infrastruktūrą, jis buvo klaidingas. Centralizuota organizacija trijų šalių, lietuvių, latvių ir estų, statyti visose šalyse su viena motyvacija ir suderintas interesais infrastruktūros negalėjo“, – aiškino „LTG Infra“ vadovas.

„Dabar keičiasi valdymo modelis, į kiekvieną šalį ateina atsakomybė statyti savo ruožus ir tai turi paspartinti visą projektą“, – kalbėjo jis.

„LTG Infra“ generalinis direktorius teigė, kad šiuo metu tam tikruose ruožuose baiginėjasi žemės paėmimo darbai, vyksta projektavimas, o prie Jonavos vyksta fizinės statybos 30 kilometrų ruože.

„Galvojame skelbti pirkimus kitaip, yra daug techninių detalių, kaip vyksta statybų procesas ir etapas. (...) Dedame daug pastangų prisivilioti užsienio kompanijas, bet joms čia neramu keliauti dėl geopolitinių dalykų ir paties projekto dydžio. Mums atrodo milžiniškas, milijardinis, o jiems atrodo „30 kilometrų, ką mes čia vešime savo įrangą, neapsimoka“. Šnekame apie ruožų ilginimą, ką galėtume pasiūlyti lenkams, ispanams ar prancūzams“, – aiškino V. Žalimas.

Tiltas ties Jonava bus pastatytas tik iki 2026 m. vasaros

Tiltas ties Jonava, per kurį planuota „Rail Baltica“, turėjo būti pastatytas iki šių metų pabaigos, tačiau terminas nusikelia iki 2026 m. vasaros. Anot V. Žalimo, taip pat yra kalbama su Europos Sąjunga (ES) dėl finansavimo šiam projektui pratęsimo.

„Iki metų pabaigos jis tikrai nebus įgyvendintas, turime naujus terminus nusistatę su statytoju. (...) Su italų vadovybe susitikimo ir sutarėme, kad jie padarytų kuo daugiau šiais metais ir suspėtume tiltą pasistatyti iki kitų svarbių „Rail Balticos“ etapų. Turėtume padaryti iki 2026 m. vasaros“, – sakė „LTG Infra“ vadovas.

„Dėliojamės su ES kaip finansavimą pratęsti, kad neatsirastų rizikos prarasti investicinių lėšų. Bet dialogas vyksta“, – kalbėjo jis.

Elektrifikacija įgavusi didžiulį pagreitį, vežėjai sutapys 0,5 mlrd. eurų per 19 metų

„LTG Infra“ generalinis direktorius kalbėjo, kad elektrifikacijos procesas šiuo metu yra įgavęs pagreitį ir per 19 metų tai leis sutaupyti vežėjams apie pusę milijardo eurų. Pasak jo, elektrifikacija yra svarbi labiausiai dėl žalumo ir tvarumo aspektų.

„Elektrifikacija buvo šiek tiek strigtelėjusi praeityje, bet dabar įgavusi didžiulį pagreitį. Šiemet turime užbaigti didžiausią etapą, t. y. Vilniaus mazgą (...) ir iki 2025 m. sujungti Vilnių su Klaipėda elektriniu tinklu ir ten galės važiuoti tiek keleiviniai, tiek krovininiai elektriniai traukiniai. (...) Elektrifikacija net mūsų vežėjams sutaupys apie 0,5 mlrd. eurų sąnaudų per 19 metų“, – aiškino V. Žalimas.

„Tai yra apie žalumą, tvarumą. Vienas traukinys pasiima daug keleivių į vidų, tada kiek automobilių nevažiuoja ir pats traukinys nebenaudojantis vidaus degimo variklio yra patrauklesnis. Ir tokie traukiniai greitesni. Bet didysis tikslas vis tiek yra apie žalumą ir tvarumą“, – sakė jis.

V. Žalimas pažymėjo, kad ES taip pat spaudžia elektrifikuoti kaip įmanoma daugiau geležinkelio ruožų.

„Šalys Europoje kai kurios pasiekę 70–80 proc. elektrifikavimo. Šiaip tai turėtų būti 100 proc., bet suprantame, kad turbūt niekada nebus tobulo pasaulio. Bet didžioji dalis mūsų tinklo turi būti elektrinio“, – teigė „LTG Infra“ vadovas.

Geležinkelių stotys apleistos – planuojama jas atnaujinti

Galiausiai V. Žalimas sakė, kad šiuo metu Lietuvoje yra daug atleistų geležinkelio stočių, tačiau savo kadencijos metu jis planuoja didelę dalį jų atnaujinti.

„Turime dabar stočių ir jos apleistos, tokios pamirštos. Sakau, kad reikia atgaivinti, turime surasti būdų kaip atgaivinti. Nes geros lokacijos, miesto centruose, (...) galima nebrangiai išnuomoti ir vietos verslo bendruomenei, kad jos sugalvotos ką ten daryti ar daryti meno, kultūrinius kūrinius“, – kalbėjo „LTG Infra“ generalinis direktorius.

„Šiam darbui 5 metų („LTG Infra“ vadovo kadencijos – ELTA) yra daug. Čia jau padarysime daug dalykų su šia tema“, – tikino jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.