Nusprendė pakeisti tai, ką mato sąskaitose už elektrą: ūkininkams tai – dėmesio verta išeitis

Elektros energijai imliems verslams augančių kainų šuoliai biržoje – smūgis tiesiai į paširdžius. Tokios situacijos jau gerai pažįstamos ūkininkams, kurie tam, kad išlaikytų ūkį, sunaudoja itin daug elektros. Tačiau vis daugiau žemdirbyste užsiimančių gyventojų svarsto apie alternatyvas, padėsiančias prasiskinti kelią į energetinę nepriklausomybę.

Pasinaudojus parama, elektrinės kaina už 100 kilovatų būtų 20,4 tūkst. eurų – tokia elektrinė ir atsipirktų per nepilnus 1,5 metų.
Pasinaudojus parama, elektrinės kaina už 100 kilovatų būtų 20,4 tūkst. eurų – tokia elektrinė ir atsipirktų per nepilnus 1,5 metų.
Pasinaudojus parama, elektrinės kaina už 100 kilovatų būtų 20,4 tūkst. eurų – tokia elektrinė ir atsipirktų per nepilnus 1,5 metų.
Pasinaudojus parama, elektrinės kaina už 100 kilovatų būtų 20,4 tūkst. eurų – tokia elektrinė ir atsipirktų per nepilnus 1,5 metų.
Pasinaudojus parama, elektrinės kaina už 100 kilovatų būtų 20,4 tūkst. eurų – tokia elektrinė ir atsipirktų per nepilnus 1,5 metų.
Pasinaudojus parama, elektrinės kaina už 100 kilovatų būtų 20,4 tūkst. eurų – tokia elektrinė ir atsipirktų per nepilnus 1,5 metų.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 9, 2024, 10:00 AM, atnaujinta Apr 9, 2024, 11:23 AM

Sąskaitose – keturženkliai skaičiai

Lazdijų rajone gyvenantis Gintas Cimkauskas kalakutus augina jau 25 metus. Gyvulininkyste užsiimantis vyras žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje – užauginti kalakutai parduodami abiejų šalių rinkoms. Prieš 2 metus Ginto ūkyje buvo įrengta ir kalakutų skerdykla – pastarasis sprendimas tapo paskata darsyk peržiūrėti elektros sąnaudas. Mat ūkininko veikla – itin imli energijai.

„Elektros energijos kaštai visada būna dideli, ypač vasarą – kuo daugiau šviečia saulė, tuo daugiau elektros reikia kalakutų fermų vėdinimui“, – pasakojo G.Cimakauskas.

Su elektros tiekėju ūkininkui pavyko sudaryti sutartį palankiomis sąlygomis, tačiau net ir mokant fiksuotą kainą, sulaukus elektros sąskaitų, šiose kas mėnesį tekdavo išvysti 5 tūkst. eurų siekiančias sumas. Fiksuotai kainai nuo 10 ct/kWh padidėjus iki 14 ct/kWh, elektros išlaidos išaugo iki 7 tūkst. eurų mėnesiui.

Galiausiai G.Cimakauskas nusprendė sumažinti elektros energijos kaštus ir įsirengė saulės elektrinę. Pastarosios galia siekia 130 kilovatų – didžiąją dalį iš saulės pagamintos elektros energijos vyras turi galimybę perduoti į elektros tinklą ir tuo labai džiaugiasi.

„Sugeneruojamą elektros energiją aš jau naudoju. Kartais momentiškai, o tomis dienomis, kai gamyba itin išauga, kas vyko kovo mėnesį, pasigamintos energijos pavyko ir sutaupyti“, – patirtimi dalijosi ūkininkas.

Ketina pasinaudoti parama

Įsirengdamas elektrinę, vyras dairėsi į lietuviškus saulės modulių gamintojus. Esą tuo atveju, jei atsirastų nenumatytų nesklandumų, ūkininko įsitikinimu, juos spręsti būtų patogiau su tomis įmonėmis, kurios elektrines ne tik parduoda, bet ir pačios gamina.

Dabar vyras svajoja apie papildomus 50 kilovatų, kurie būtų reikalingi vasarą – tada, kai elektros sunaudojama daugiau. Ūkininkas atviras: jei turėtų nusiskundimų – jų savyje nelaikytų. Tačiau pirmajai patirčiai nenuvylus, jis ir antrąkart ketina naudotis saulės modulių gamintojos „SoliTek“ paslaugomis.

Papildomos galios įsirengimui ūkininkas svarsto pasinaudoti šių metų kovo 6 dieną Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbtu kvietimu teikti paraišką investicinei paramai saulės elektrinių sausumoje įrengimui gauti.

Šiems ūkininkams tai – puikus sprendimas

Tuo metu „SoliTek“ pardavimų vadovė Baltijos šalims Sandra Garšanikovienė pastebi, jog iš ESO ūkininkams apskritai yra nelengva gauti technines prisijungimo sąlygas, kad pagamintą elektros energiją galėtų generuoti į tinklą.

„Tai yra vis sudėtingiau ir dauguma jų negauna. Tačiau ūkininkai daug elektros energijos naudoja pavasarį, vasarą, ankstyvą rudenį – generacijai aktyviu metu. Dėl šios priežasties jiems pravartu įsirengti saulės elektrinę tik momentiniam sunaudojimui“, – įžvalgomis dalijosi S.Garšanikovienė.

Anot pašnekovės, kovo mėnesį LEA paskelbtas kvietimas yra itin aktualus visiems ūkininkams, kurie atitinka labai mažos ar mažos įmonės kriterijus. Tačiau svarbu įsivertinti ir apskaičiuoti, kokios galios elektrinė padengtų jų momentinį suvartojimą.

„Momentiškai sunaudotos kilovatvalandės kaina visada nieko nekainuos, todėl tokios elektrinės atsiperkamumas, pasinaudojus parama su dabartinėmis, nukritusiomis elektrinių įrengimo kainomis, pasijaustų per 1–1,5 metų“, – skaičiavimus pateikė „SoliTek“ pardavimų vadovė Baltijos šalims.

Kaip pavyzdį S.Garšanikovienė įvardija 100 kilovatų galios saulės elektrinės įrengimą – tokios elektrinės vidutinė kaina už kilovatą siekia 580 eurų, o LEA suteikiama parama šią sumą numato padengti 376 eurais.

„Imkime, kad už elektrą ūkininkas moka apie 14 ct/kWh. Tokia elektrinė pagamintų apie 100 tūkst. kilovatvalandžių per metus, taigi, per šį laikotarpį jis galėtų sutaupyti 14 tūkst. eurų.

Pasinaudojus parama, elektrinės kaina už 100 kilovatų būtų 20,4 tūkst. eurų – tokia elektrinė ir atsipirktų per nepilnus 1,5 metų. Tai sudaro galimybę nepriklausyti nuo elektros energijos kainų svyravimų, taupyti lėšas, didinti konkurencingumą ir investuoti į plėtrą“, – teigė pašnekovė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.