Pasikeitusi vartotojų elgsena, vangesnė vartojimo paklausa, aukšta kainų indekso pernykštė palyginamoji bazė leido šiemet tikėtis kainų augimo išsikvėpimo ir netgi flirto su metinės defliacijos epizodais, pranešime spaudai mini Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tiesa, mėnesio vartotojų kainų krepšelio nuosmukiui įtakos turėjo ir tokios techninės aplinkybės kaip nuo kovo įsigaliojęs 20 kartų iki 13 eurų/t sumažintas akcizo tarifas naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus. Pigo ir kiti energetikos nešėjai.
Ekonomistė mini, kad infliacinius procesus palaiko brangstančios paslaugos. Šio tipo metinę infliaciją ir toliau kaitina atlyginimų augimas, kurį kursto pernykščiai sprendimai kelti algas viešajame sektoriuje ir didinti mėnesinį minimalų atlyginimą (MMA). Šis dydis itin paveikus maitinimo, apgyvendinimo ir aptarnavimo paslaugų sektoriuose. Be to, nors MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, jos kilstelėjimas nuvilnija plačiai ir paveikia visą pajamų vertikalę.
„Vertinant tolesnes šių metų perspektyvas, infliacija išliks prislopusi pirmąjį pusmetį, tačiau gali šiek tiek atsitiesti rudeniop, kuomet, tikėtina, mažinamos palūkanų normos didins pasaulio pramonės centrų plėtrą ir apetitą žaliavoms bei įlies optimizmo brandžių ekonomikų vartotojams“, – komentavo I.Genytė-Pikčienė.
