Bauda gali siekti ir kelis tūkstančius
Pasak Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) stebėsenos vedėjo Andriaus Katino, komisija kasmet atlieka analizes, kurios atskleidžia, jog piratavimas šalyje tendencingai mažėja.
„Galima sakyti, kad nuo 2019 metų piratavimo mastai Lietuvoje sumažėjo iki 10 proc.“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė A.Katinas.
Manoma, jog tam įtakos galėjo turėti per šį laikotarpį pastebėtas reikšmingas susidomėjimas legaliomis platformomis. Pavyzdžiui, atsiradus „Spotify“, anot pašnekovo, muzikos piratavimo atvejų beveik visai nebepastebima.
Negana to, prie rezultatų prisidėjo ir švietėjiška veikla. Esą komisija autorių teisių turinį internete saugo jau 5 metus, o dėl pastebėtų pažeidimų ne vienam žmogui yra tekę paploninti piniginę ir susimokėti baudą.
„Ne vienas žmogus yra pamatęs, kad atsakomybė visgi gręsia ir už tokią veiklą yra baudžiama“, – pridūrė LRTK stebėsenos vedėjas.
Administracinių nusižengimų kodekse šiuo metu yra numatyta, kad tuo atveju, kai asmuo turinį naudoja neteisėtai, jam gali grėsti bauda nuo 280 eurų. Tokį pažeidimą įvykdžius pirmąkart, numatoma bauda, siekianti 140 eurų. Tuo metu, jei piratavimas vykdomas komerciniais tikslais, gali būti skiriama ir maksimali 3 tūkst. eurų bauda.
„Nuo liepos iki dabar esame nubaudę 67 asmenis“, – skaičius įvardijo A.Katinas.
Kas nutiko „Filmai.in“?
Siekiant užkirsti kelią pažeidimams, blokuojami ir piratinių interneto svetainių duomenys. Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad toks būdas yra tarsi kova su vėjo malūnais, pašnekovas sako, jog tai – ypatingai efektyvu.
Kaip vienas pavyzdžių, pateikiamas piratinės svetainės „Filmai.in“ atvejis – komisija šią svetainę blokavo dar 2019 metais. Tiesa, prieš kelis mėnesius svetainės administratoriams ir savininkams buvo skirta bauda, numatytas įrangos konfiskavimas, tačiau, pasikeitus įstatymams, šie asmenys nubausti nebuvo.
Viena naujausių LRTK priemonių – piratinių svetainių šalinimas iš „Google“ paieškos sistemos. O ateityje komisija ketina imtis piratinio turinio pašalinimo iš serverių, kuriuose jis yra talpinamas.
„Komisija turi teisę, pavyzdžiui, paprašyti duomenų apie piratinių svetainių administratorius – tai irgi labai svariai prisidės prie kovos“, – pridūrė A.Katinas.
Šiemet komisija užsibrėžė tikslą koncentruotis į nelegalią televiziją, įskaitant ir nelegalaus turinio tiekimą iš Lietuvos emigravusiems gyventojams. Esą tai – tiksinti bomba. Tokia telelevizija suteikia galimybę matyti ne tik lietuvišką programą, nelegalias sporto transliacijas, bet ir rusišką televizijos programą, kuri Lietuvoje yra draudžiama.
