Skelbiama, kad neaudituotais duomenimis, 2023 m. bankai (po solidarumo įnašo ir kitų mokesčių) uždirbo 986 mln. eurų pelno – du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. eurų). Didelį pelno prieaugį lėmė nelauktas rezultatas dėl staiga pakilusių palūkanų normų netipinio, ypač didelio, likvidumo pertekliaus aplinkoje. Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4.
Pastarieji bendrai patyrė 9,7 mln. eurų nuostolį. Tai neseniai veiklą pradėję specializuoti bankai, kurių veiklos išlaidos kol kas yra didesnės už gaunamas pajamas. Bankų turtas per metus išaugo 6,1 mlrd. eurų (11 proc.) – iki 61,7 mlrd. eurų.
Dalį gauto pelno bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. Eur solidarumo įnašą, kurį praėjusių metų pradžioje pasiūlė Lietuvos bankas. Prognozuojama, kad solidarumo įnašas už 2024 m. gali sudaryti dar apie 220 mln. eurų.
Dėl padidėjusių palūkanų normų perteklinio likvidumo aplinkoje bankų palūkanų pajamos padidėjo beveik tris kartus ir sudarė 2,5 mlrd. eurų. Palūkanų išlaidos padidėjo beveik 5 kartus – iki 464 mln. eurų. Grynosios palūkanų pajamos buvo 2,5 karto didesnės negu 2022 m. ir sudarė per 2 mlrd. eurų.
Neveiksnių (blogų) paskolų dalis visame paskolų portfelyje išaugo vos 0,09 proc. p. ir sudarė 1 proc. viso paskolų portfelio. Verslo paskolų portfelyje jų apimtis paaugo 1,85 proc. ir sudarė 149 mln. eurų, gyventojų paskolų portfelyje – 60,3 proc. ir sudarė 184 mln. eurų.
2023 m. bankų paskolų portfelis išaugo 1,6 mlrd. eurų – iki 27,5 mlrd. eurų. Didžiausią jo dalį (55 proc.) sudarė paskolos gyventojams, per metus išaugusios 1,3 mlrd. Eur.
Tuo metu būsto paskolų portfelis padidėjo 0,7 mlrd. eurų (6,1 proc.) – iki 11,7 mlrd. eurų, vartojimo paskolų išaugo 0,6 mlrd. eurų (41 proc.) – iki 2,1 mlrd. eurų. Pastarąjį pokytį nulėmė skolinimas ir Lietuvos, ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojams.
Banko duomenys rodo, kad naujų būsto paskolų su kintamąja palūkanų norma vidutinė marža nuo 2,4 proc. (2020 m.) sumažėjo beveik trečdaliu – iki 1,65 proc. (šių metų pradžioje).
Skolinimas verslui sudarė trečdalį viso bankų paskolų portfelio. 2023 m. jis padidėjo 0,5 mlrd. eurų (4,3 proc. ) – iki 11,2 mlrd. eurų. Daugiausia augo paskolos statybos (143 mln. eurų), transporto ir saugojimo (120 mln. eurų), o sumažėjo apdirbamosios gamybos (69 mln. eurų) sektorių įmonėms. Bendra bankų kreditavimo įsipareigojimų įmonėms vertė išaugo 6,9 proc. ir sudarė 3,31 mlrd. eurų.
Praėjusiais metais indėlių bankuose pagausėjo 4,4 mlrd. eurų (9,4 proc. ) – iki 50,8 mlrd. eurų, o pašalinus Revolut grupės įtaką, indėliai padidėjo 1,7 mlrd. eurų (4,4 proc. ).
Reikšmingiausias pokytis – gyventojai ėmė įdarbinti pinigus: terminuotųjų indėlių dalis padidėjo nuo 13 iki 26 proc. klientų indėlių. Per metus terminuotųjų indėlių padaugėjo 3 mlrd. eurų – iki 6,6 mlrd. eurų, o einamųjų indėlių sumažėjo 1,1 mlrd. eurų – iki 16 mlrd. eurų.
Taip pat fiksuotas padidėjęs finansinio sukčiavimo mastas – per metus bankai fiksavo daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų – 33 proc. daugiau nei 2022 m. Čia dominavo duomenų viliojimo ir investicinio sukčiavimo atvejai. Didesnių nuostolių išvengta dėl bankų pastangų stabdyti įtartinas mokėjimo operacijas, kurių vertė siekė daugiau nei 7 mln. eurų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 bankų, įskaitant 5 užsienio bankų filialus.
S. Krėpšta: šie metai bus paskutiniai, kai matysime išskirtinį bankų pelningumą
LB valdybos narys Simonas Krėpšta mano, kad bankų pelningumas 2024 m. bus išskirtinai aukštas. Visgi, anot jo, tokias prognozes lemia neįprastos sąlygos.
„Šiais metais tikimės, kad bankų pelningumas bus aukštas. Jis gali būti panašus į praėjusių metų, galbūt šiek tiek mažesnis, bet viskas priklauso nuo daug faktorių“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė S. Krėpšta.
LB valdybos narys teigė, kad rinkos tikisi bazinių palūkanų normų mažėjimo, o visuomenė pradėjo aktyviau investuoti į terminuotus indėlius. Šie faktoriai, anot jo, ateityje smarkiai sumažins bankų pelną.
„Vėliau, mažėjant palūkanoms ir aktyviau elgiantis indėlininkams, pelnai turėtų sumažėti“, – sakė jis.
„Jeigu visi indėlininkai nuspręstų laikyti terminuotus indėlius, pelningumo situacija pasikeistų iš esmės“, – spėjo jis.
