Pernai valstybinę pensiją gavo 35,6 proc. gyventojų

Pernai daugiau nei trečdalis – 35,6 proc. – 50–74 metų gyventojų gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją – valstybinę pensiją gavo 39,6 proc. moterų ir 30,6 proc. vyrų, praneša Valstybės duomenų agentūra.

Daugiau nei trečdalis 50–74 metų gyventojų gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją.<br>A. Srėbalienės nuotr.
Daugiau nei trečdalis 50–74 metų gyventojų gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją.<br>A. Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 25, 2024, 9:50 AM

1,4 proc. šios amžiaus grupės gyventojų gavo valstybinę ir asmeninę pensiją (iš privačių pensijų fondų ar pensijų draudimo), 0,6 proc. – valstybinę ir profesinę pensiją, 0,8 proc. – tik profesinę pensiją. 61,5 proc. šios amžiaus grupės gyventojų negavo jokios senatvės pensijos.

Pasak agentūros, 9,7 proc. 50–74 metų gyventojų gauna netekto darbingumo (neįgalumo) pensiją. Tokią pensiją gauna šiek tiek daugiau vyrų (10,3 proc.) nei moterų (9,2 proc.).

90,4 proc. 50–74 metų gyventojų pirmą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją gavo be jokio sumažinimo ar padidinimo. Sumažintą pensiją dėl ankstesnio išėjimo į pensiją gavo 8,4 proc. 50–74 metų gyventojų, daugiau moterų (8,9 proc.) nei vyrų (7,5 proc.). Padidintą pensiją dėl išėjimo į pensiją atidėjimo gavo 1,2 proc. 50–74 metų gyventojų.

30,5 proc. pensiją gaunančių gyventojų tebedirba

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per 6 mėnesius nuo pirmos senatvės pensijos gavimo 38,1 proc. 50–74 metų gyventojų nustojo dirbti, dažniau dirbti nustojo vyrai (38,9 proc.) nei moterys (37,6 proc.). Trečdalis (32,9 proc.) šios amžiaus grupės gyventojų buvo užimti ir toliau dirbo be jokių pokyčių, 10,8 proc. toliau dirbo su tam tikrais pokyčiais (pakeitė darbą, dirbo mažiau valandų). Su tam tikrais pokyčiais toliau dirbo 14,1 proc. vyrų ir 8,6 proc. moterų.

30,5 proc. 50–74 metų gyventojų dirbo toliau, kai pradėjo gauti senatvės pensiją, dėl to, kad dirbti buvo finansiškai būtina, 28,2 proc. – nes dirbti buvo finansiškai patrauklu. 29,2 proc. šio amžiaus gyventojų toliau dirbo, nes patiko dirbti ir būti produktyviems, dėl šios priežasties toliau dirbo 36,1 proc. vyrų ir 25,1 proc. moterų. 5,4 proc. šio amžiaus gyventojų dirbo toliau, nes norėjo būti socialiai įtraukti, dažniau šią priežastį įvardijo moterys (6,8 proc.) nei vyrai (3,3 proc.).

4,8 proc. prieš išeinant į pensiją nedirbusių 50–74 metų gyventojų, po to, kai pradėjo gauti senatvės pensiją, grįžo į darbo rinką.

70 proc. 50–74 metų gyventojų nustojo dirbti, nes sulaukė senatvės pensijos amžiaus ar teisės gauti pensiją. 15,8 proc. šios amžiaus gyventojų nustojo dirbti dėl sveikatos problemų ar neįgalumo, dėl šios priežasties dirbti nustojo 17,4 proc. vyrų ir 14,7 proc. moterų. Dėl slaugos pareigų ar kitų šeiminių priežasčių dirbti nustojo 3,3 proc. 50–74 metų gyventojų, dažniau tai buvo moterys (4,9 proc.) nei vyrai (0,9 proc.).

Pensijos ir dalyvavimo darbo rinkoje statistinis tyrimas atliktas 2023 m. I–IV ketvirčiais, taikant imčių metodą. Apklausta 5,5 tūkst. 50–74 metų amžiaus gyventojų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.