Pasak jo, šis aktas numato, kad Europos Sąjungos (ES) žalioji pramonės transformacija vyktų naudojantis tik Europoje pagamintomis technologijomis.
„Tai yra bene pirmasis ES teisės aktas, kuris numato ne galimybę, bet prievolę valstybėms narėms taikyti ne kainos kriterijus viešuosiuose pirkimuose, aukcionuose ir kitais būdais remti ES valstybėse narėse gaminamas žaliąsias technologijas“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Janulevičius.
„Neformaliai su ES valstybėmis narėmis jau suderintame Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte nustatomas tikslas, kad iki 2030 m. Europa pasigamintų bent 40 proc. savo transformacijai reikalingos produkcijos poreikių ir užimtų 15 proc. šių technologijų pasaulinės rinkos vertės“, – aiškino jis.
Anot LPK prezidento, jeigu šiam reglamentui Europos taryba gegužės mėn. pritars, preliminariai jis įsigalios nuo 2024 m. birželio mėn.
Jis pastebi, kad balandžio viduryje ES šalys narės pasirašė Europos saulės chartiją, kuri įpareigoja šį aktą taikyti kuo greičiau, nesilaikant prievolės reikalavimus taikyti per 18 mėn. nuo įsigaliojimo.
Tad, anot jo, Lietuva galėtų taikyti šiuos kriterijus jau nuo 2024 m. birželio mėn..
„Lietuva atsparumo ir tvarumo kriterijus viešuosiuose pirkimuose galėtų taikyti jau net nuo š.m. birželio, tačiau konkretus poveikis priklausytų nuo Lietuvos institucijų pasirengimo neatidėliotinai ir kuo plačiau taikyti šio reglamento nuostatas“, – tvirtina LPK prezidentas.
Pasak jo, įsigaliojus tokiam reglamentui, valstybės narės viešuosiuose pirkimuose privalės atsparumo ir tvarumo kriterijus, kurie sudarys iki 30 proc. viešojo pirkimo ar aukciono vertės.
Taip pat, V. Janulevičius atkreipia dėmesį, kad produkcija, kuri daugiau nei 50 proc. priklausoma nuo importuotojo iš vienos šalies, negalės dalyvauti konkursuose.
„Šis kainos skirtumas būtų toleruojamas siekiant užsitikrinti žaliųjų technologijų gamybą ES ir išvengti absoliučios priklausomybės nuo Kinijos“, – paaiškina V. Janulevičius.
Europos Parlamentas: iki 2030 m. Europa galėtų pasigaminti 40 proc. reikalingos įrangos
EP teigimu Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas (angl. Net-Zero Industry Act) numato, kad 2030 m. Europa galėtų pagaminti apie 40 proc. prie klimato neutralumo tikslų pasiekimo prisijungiančios įrangos.
ES numato galimybę skatinti visas atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas, tokias kaip saulės, vėjo, vandenilio, šilumos siurblių ir geoterminės energijos, biometano, bei anglies dioksido sugavimo ir saugojimo, elektros energijos tinklų, energijos kaupimo technologijas, biotechnologijas ir kt.
Šis aktas taip pat supaprastins leidimų išdavimo procesas, nustatant maksimalius leidimų išdavimo terminus projektams, priklausomai nuo jų produkcijos apimties.
Susitarime numatyta sukurti ir „žalinimo technologijų spartinimo slėniusׅ“, tokiu būdu paspartinant leidimų išdavimo procesą, pavedant dalį kriterijų aplinkosaugos vertinimams atlikti valstybėms narėms.
