Metinė (2024 m. balandį, palyginti su 2023 m. balandžiu) infliacija, apskaičiuota pagal SVKI sudarė 0,4 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 0,1.
Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo farmacijos gaminių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, tabako gaminių, automobilių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, degalų ir tepalų kainų padidėjimas bei elektros energijos, kietojo kuro, dujų, šilumos energijos kainų sumažėjimas.
Anot valstybės duomenų agentūros, vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2024 m. balandį, palyginti su kovu, sudarė 0,3 proc. Pagal VKI apskaičiuotas vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis sudarė 0,1 proc.
Lietuvos pramonės produkcijos kainos balandį išliko tokios pačios
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos, tiek neįskaitant rafinuotų naftos produktų, šių metų balandį nesikeitė, praneša Valstybinė duomenų agentūra.
Skelbiama, kad kainoms didžiausios įtakos turėjo chemikalų ir chemijos produktų kainų padidėjimas (1,4 proc.) bei elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų sumažėjimas (1,9 proc.).
Agentūros duomenimis, Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,1 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 0,2 proc.
Daugiausia – 3,4 proc. – pigo atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas. Labiausiai – 8 proc. – brango žalios naftos ir gamtinių dujų gavyba.
Maisto produktai brango 0,5 proc., iš jų užgardai ir pagardai – 3,5 proc., pienas ir sūriai – 2,5 proc., džiūvėsiai ir sausainiai – 2,1 proc., tačiau pigo ledai – 8,4 proc., paruošti valgiai ir patiekalai – 5,5 proc., arbata ir kava – 2,3 proc.
Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,1 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 0,3 proc.
Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,9 proc., ne euro zonos rinkoje – padidėjo 1 proc.
Per metus (2024 m. balandį, palyginti su 2023 m. balandžiu) visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 0,8 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 2,4 proc.
Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo 2,7 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 4 proc.
Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 0,8 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų sumažėjo 0,9 proc.
Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 2,6 proc., ne euro zonos rinkoje – sumažėjo 0,3 proc.
Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas kovą sudarė 318,1 mln. eurų
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, tarptautinės prekybos prekėmis deficitas kovą sudarė 318,1 mln. eurų.
Skelbiama, kad 2024 m. kovą prekių iš Lietuvos eksportuota už 3,08 mlrd. eurų, o importuota už 3,4 mlrd. eurų. Tuo metu, lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,96 mlrd. EUR.
Anot agentūros, per mėnesį eksportas padidėjo 1,9 proc., importas – 3,7 proc.
Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs plastikų ir jų gaminių (14,5 proc.), trąšų (47,4 proc.), įvairių chemijos produktų (14,7 proc.) eksportas.
Importo padidėjimą lėmė išaugęs įvairių chemijos produktų (80,8 proc.), gaminių iš geležies arba iš plieno (39,3 proc.), optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, precizijos, medicinos arba chirurgijos prietaisų ir aparatų (38,9 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 3,5 proc., importas – 8,3 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 3,6 proc., be mineralinių produktų – 6,8 proc.
Per metus eksportas sumažėjo 15,8 proc., importas – 18,7 proc.
Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs antžeminio transporto priemonių (37,5 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (27,7 proc.), mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (15,1 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė smukęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (33,5 proc.), antžeminio transporto priemonių (38,3 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (19,9 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 16 proc., importas – 15,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 7,1 proc., be mineralinių produktų – 6,6 proc.
Anot agentūros 2024 m. sausio–kovo mėn. daugiausia eksportuota į Latviją (10,5 proc.), Lenkiją (9,8 proc.), Vokietiją (8,3 proc.), o importuota iš Lenkijos (14 proc.), Vokietijos (12,8 proc.), Latvijos (8,3 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,8 proc.), Lenkiją (9,6 proc.), Nyderlandus (8,5 proc.), Latviją (7,4 proc.), Švediją (5,8 proc.).
Daugiausia eksportuota mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,7 proc.), mineralinių produktų (13,5 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,6 proc.); daugiausia importuota mineralinių produktų (19,2 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,4 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (18,5 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (10,5 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (9,1 proc.).
