Antai SEB bankas prognozavo, kad jis, palyginti su paskutiniais trimis praėjusių metų mėnesiais, bus didesnis 0,4 proc. Pro šalį. Mat bendrasis vidaus produktas (BVP) per ketvirtį pasistiebė dvigubai sparčiau – 0,8 procento.
Apskritai Lietuvos BVP sausio–kovo mėnesiais buvo 2,9 proc. didesnis nei prieš metus. Galima palyginti, kad Latvijos ekonomika per ketvirtį irgi paaugo 0,8 proc., tačiau per metus smuktelėjo 0,2 proc. Estijos BVP per metus apskritai smuko 2,1 proc.
Kas lėmė tokį išties neblogą Lietuvos ūkio pasirodymą?
Pirmiausia, žinoma, itin žema palyginamoji bazė, nes 2023-iųjų pradžioje buvo fiksuojamas nuosmukis, kurį sukėlė dar anksčiau smarkiai pakilusios energijos išteklių kainos.
Tiesa, tuomet smuko ir kitų Baltijos valstybių BVP.
Savo ruožtu Lietuvos ekonomika įrodė, kad yra geriau diversifikuota nei, pavyzdžiui, Estijos. Pastarosios valstybės ūkis labai priklausomas nuo paslaugų eksporto, taip pat jam itin daug įtakos turi padėtis Skandinavijos valstybėse bei Suomijoje. O ji nebuvo ir kol kas nėra pati geriausia.
Antra, kaip pažymėjo Estijos „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Tõnu Mertsina, valstybės investicijos į infrastruktūrą Estijoje buvo kur kas kuklesnės nei Lietuvoje – pas mus jos per metus išaugo net 38 procentais.
Tai atitinkamai lėmė daugiau užsakymų, pirmiausia statybų ir kelių tiesimo sektoriaus kompanijoms.
Be to, pastaruoju metu akivaizdžiai atsigauna mūsų šalies pramonės sektorius, kuris bene labiausiai prisideda prie BVP augimo.
metinis gamybos augimas Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje kovą paspartėjo iki 2,1 proc. ir buvo sparčiausias per 17 mėnesių, arba nuo 2022 metų spalio.
„Padėties gerėjimą lemia keli veiksniai. Pirma – kritusios energijos kainos, o tai teigiamai veikia chemijos pramonę, kurios gamybos augimas kovą paspartėjo iki 23 proc.
Antra, gerėja situacija medienos ir baldų sektoriuose greičiausiai dėl sumažėjusio neparduotos produkcijos atsargų lygio“, – aiškino banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Augimui įtakos turi ir mažėjanti infliacija. Kovą metinis jos lygis euro zonoje siekė 2,4 proc., Estijoje – 4,1 proc., Latvijoje – 1 proc., o Lietuvoje – 0,4 proc.
Atitinkamai tai skatina namų ūkių vartojimą. Todėl mažmeninė prekyba, kuri irgi yra vienas svarbiausių ekonomikos variklių, akivaizdžiai atsigauna.
Kaip aiškino „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, pastaruosius dvejus metus lietuvių įsigytų prekių kiekis mažėjo, nepaisant to, kad išleidžiama pinigų suma augo itin sparčiai.
Pavyzdžiui, 2022 m. lietuviai išleido 16 proc. daugiau nei 2021 m., tačiau įsigytų prekių kiekis sumažėjo 1 proc., o 2023 m. išleido 8,6 proc. daugiau nei 2022 m., bet prekių kiekis sumažėjo dar 2,1 proc.
„Tokias tendencijas lėmė itin sparčiai kilusi infliacija, dėl kurios Lietuvos gyventojai buvo priversti išleisti vis daugiau pinigų, tačiau už juos galėjo sau leisti įsigyti vis mažiau prekių.
Labai tikėtina, kad šiais metais infliacija išliks maža – sieks nuo minus 1 iki 2 proc., priklausomai nuo energijos ir maisto prekių kainų dinamikos, tad mažmeninė prekyba ir toliau augs.
Tai yra gera naujiena Lietuvos gyventojams. Vis dėlto mažmeninės prekybos įmonėms, pripratusioms prie sparčiai augusių kainų, reikės pakoreguoti savo lūkesčius, nes nebepakaks didinti kainas, o teks auginti pardavimo apimtį“, – įspėjo Ž.Mauricas.
Reikėtų nepamiršti, kad vartojimo pokyčiams didelę įtaką turi bazinės palūkanų normos, kurių Europos centrinis bankas kol kas nesiryžta mažinti.
Jei taip nutiks birželį, o efektas bus juntamas rudenį, tuomet, sumažėjus paskolų įmokoms, daugiau pinigų gali atplaukti į mažmeninės prekybos sektorių. Juolab kad nemažai gyventojų, esant tokioms palūkanoms, greičiausiai atidėliojo stambesnius pirkinius.
Ekonomistas A.Izgorodinas prognozuoja, kad apskritai šiais metais vidaus vartojimas gali labiausiai tempti šalies BVP į viršų. Mat, nepaisant atsigaunančios pramonės, eksporto apimtis gali augti gana lėtai, nes užsakymų lavinos iš pagrindinių valstybių, su kuriomis prekiauja Lietuva, kol kas neregėti.
Negana to, balandį euro zonos pramonės pasitikėjimo indeksas buvo žemiausias nuo 2020-ųjų liepos. Taip pat pastaruosius kelis mėnesius šiame regione nebemažėja pagamintos produkcijos atsargų lygis, o tai stipriai veikia ir Lietuvos pramonės apsukas.
Tiesa, yra ir geresnių naujienų. Antai neseniai startavo valstybės skatinamoji priemonė „Milijardas verslui“.
Pagal ją paskolas (tiesa, rinkos sąlygomis) galės gauti tiek labai mažos, tiek didelės įmonės, o jų suma gali siekti iki 150 mln. eurų vienai bendrovei ir iki 250 mln. eurų – keliems investuotojams, dirbantiems ties vienu projektu.
Žinoma, šių lėšų įtaką pajusime ne iš karto, greičiausiai net ne šiais metais. Todėl kol kas belieka džiaugtis, kad pagal ūkio augimą pirmąjį ketvirtį, palyginti su trimis paskutiniais praėjusių metų mėnesiais, Lietuvą euro zonoje aplenkė tik Airija (1,1 proc.), o pagal metinį rodiklį išvis buvome pirmi.
Išlaikyti tokį tempą nebus lengva, tačiau nuotaikos jau geresnės.
