Birgitte Bonnesen, vadovavusi „Swedbank“ 2016–2019 m., buvo nuteista už „didelį sukčiavimą“ dėl pareiškimų žiniasklaidai apie banko sąsajas su pinigų plovimo skandalu.
2023 m. apygardos teismas ją išteisino, tačiau 2024 m. apeliacinis teismas jai skyrė 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2019 m. Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT teigė, kad iš „Swedbank“ sąskaitų į Baltijos šalis, ypač Estiją, buvo nukreipta mažiausiai 40 mlrd. kronų (tuo metu tai atitiko 4,4 mlrd. JAV dolerių) iš įtartinų ir didelės rizikos sandorių.
Susiję straipsniai
Po šių atskleistų faktų, dėl kurių nukrito banko akcijų kaina, B. Bonnesen buvo atleista iš pareigų.
Vėliau prokurorai pateikė kaltinimus B. Bonnesen dėl to, kad duodama interviu Švedijos žiniasklaidai ji pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją apie veiksmus, kurių bankas ėmėsi siekdamas užkirsti kelią įtariamam pinigų plovimui ir jį nustatyti.
Aukščiausiasis Teismas pareiškė, kad ši byla išryškino saviraiškos laisvės įstatymų taikymą Švedijoje.
Teismas teigė: „Banko direktorės pasisakymai per interviu buvo atsakymai į tiriamojo pobūdžio žurnalistų klausimus, o tai turi būti laikoma įprastomis interviu situacijomis.“
„Nepaaiškėjo nieko, kas rodytų, kad jos tikslas buvo pasinaudoti interviu kaip priemone skleisti klaidinančią informaciją, kuri darytų įtaką banko vertinimui ekonominiu požiūriu“, – teigiama teismo pareiškime.
Jame priduriama, kad interviu laikomi „žurnalistinės veiklos“ dalimi, todėl jiems taikoma Švedijos konstitucinių saviraiškos laisvės įstatymų apsauga. Todėl jos atsakymai taip pat apsaugoti remiantis jos teise komunikuoti, nustatė teismas.
„Taigi ji buvo visiškai išteisinta“, – sakė teismas.