Pirmadienį, liepos 20 d., memorandumą pasirašė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir asociacija „Baltic Film & Creative Tech Cluster“.
Anot kino asociacijos vadovo, audiovizualinės industrijos pernai šaliai sugeneravo apie 208 mln. eurų pajamų, o pastačius studiją, skaičiuojama, sektoriaus dydis galėtų išaugti iki maždaug 365 mln. eurų, pridėtinė vertė ekonomikai siektų apie apie 145 mln. eurų, mokesčių būtų mokama apie 50 mln. eurų.
„Mes esame regiono lyderiai, tiesiog nenorime prarasti tempo“, – žurnalistams pirmadienį sakė asociacijos „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ direktorius Romanas Matulis.
Holivudas laukia didžiosios šventės: lietuvė iš Los Andželo atskleidė, kas vyksta „Oskarų“ užkulisiuose
„Dažniausiai žmonės nežino, nes Lietuva yra dešimt kartų didesnė už Latviją ir Estiją kartu sudėjus pagal sektoriaus dydį. Mes jau esame visiškai jų nepralenkiami, bet jie labai vejasi, dėl to statosi studijas“, – teigė jis.
Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo teigimu, dabar Vilniaus kino industrija turi daug neišnaudoto potencialo.
Susiję straipsniai
„Apskritai kūrybinės industrijos sukuria apie 4–5 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto (BVP), čia yra dar daugybė neišnaudoto potencialo, tikrai infrastruktūriškai mes pralaimime. Turime labai gražių vietų, kur atvyksta filmuoti televizijos įvairiais būdais, „Netflix“, „Amazon“, ir tikrai bendraujame su prodiuseriais ir platformomis, dažnai girdime iš potencialių partnerių, kad juos tikrai domintų uždara studija, kuri padėtų išvengti tam tikrų oro sąlygų filmuojant viešai“, – žurnalistams sakė ministras.
„Kalbant apskritai apie kino pramonę, audiovizualinių medijų industriją, ji – viena sparčiausiai augančių. Ji auga 4 kartus greičiau negu mūsų ekonomika. Jeigu visa ekonomika auga apie 3 proc., tai vien pernai metais audiovizualinės industrijos paaugo keliolika procentų. Apyvarta – netoli 300 mln. eurų. Jeigu įsikurtume studiją, tą galėtume bent jau padvigubinti“, – tikino E. Grikšas.
Jo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo atlikti vertinimą, kaip projektas galėtų būti įgyvendinamas.
„Galima galbūt svarstyti apie tam tikro pastato įdarbinimą būtent studijai, bet tikrai nėra tas sprendimas priimtas. Dėl to šiandienos mūsų susitarimas yra tas pirmas žingsnis. Mes iš ministerijos pusės matome kaip valstybei svarbų projektą, ir toks statusas turėtų būti irgi aktualus“, – sakė E. Grikšas.
Anot R. Matulio, galimybėmis daugiau filmuoti Lietuvoje domisi pasaulinės platformos, tokios kaip HBO, „Netflix“, „Amazon“ ir „Disney“, tačiau kol kas jiems trūksta infrastruktūros.
„Jie jau kuria čia serialus ir filmus, ir tai nėra jokia naujiena, tik jie tai daro epizodiškai. Turime omeny, kad jie filmuoja labai nedidelę dalį serialų čia, kažkokias lokacijas panaudoja, o, kas svarbiausia, kad dažniausiai visa postprodukcija, kuri sudaro labai dažnai 70 proc. viso filmo biudžeto, jie ją išsiveža iš čia ir daro kažkur kitur“, – tikino jis.
„Pas mus tiesiog nėra infrastruktūros. Tai vėlgi mes galėtume gerokai daugiau surinkti tų taškelių ir gerokai daugiau čia išleisti pinigų Lietuvoje, jeigu turėtume infrastruktūrą“, – pažymėjo kino industrijos atstovas.
EIM kartu su Kultūros ministerija sieks inicijuoti kino studijos projekto pripažinimą valstybės svarbos projektu, taip pat bus peržiūrima EIM valdomo šalies parodų ir kongresų centro „Litexpo“ strategija.
Vilniaus miesto savivaldybė susitarimu įsipareigojo parengti teritorijos urbanistinę ir socioekonominę studiją, reikalingus teritorijų planavimo dokumentus bei sudaryti sąlygas greitesniam projekto įgyvendinimui.
Vilniaus mero teigimu, „Litexpo“ rodo susidomėjimą išplėsti esamos veiklos apimtis, o pati konferencijų centro teritorija atitiktų kino gamintojų lūkesčius.
„Svarstoma galimybė tikrai didelėje teritorijoje sukurti naują infrastruktūrą, kino studiją, pertvarkant ir paties „Litexpo“ koncepciją. Tai, aišku, yra Vyriausybės klausimas – Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su „Litexpo“ valdyba turi planus susidėlioti“, – žurnalistams sakė Valdas Benkunskas.
„Žiūrint iš urbanistinės pusės ir iš tų reikalavimų, kuriuos kelia kino gamintojai, ta teritorija neturi būti absoliučiai nutolusi nuo miesto senamiesčio, nuo centro, turi turėti visą kitą aptarnaujančią infrastruktūrą. „Litexpo“ teritorija tikrai galima, ir pati įmonė rodo susidomėjimą savo veiklą šiek tiek išplėsti, turint galimybę veikti ir naujoje sferoje“, – tikino jis.
Dabar teritorijoje esantys pastatai ir žemės sklypas priklauso „Litexpo“, o Vilniaus savivaldybė turi savo automobilių aikštelę, kuri priklauso miestui.
„Mes turime didelę teritoriją labai gražioje vietoje prie upės, ir jos potencialas galėtų būti panaudotas šitai infrastruktūrai sukurti“, – pridūrė Vilniaus meras.
LPK atstovaus kino studijos projekto interesams nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bei konsultuos dėl viešųjų investicijų pritraukimo iš nacionalinių ir tarptautinių fondų galimybių.
Asociacija „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ sieks pritraukti privačius investuotojus, teiks ekspertines konsultacijas ir analizę, reikalingą vystant projektą, bei telks kitus socialinius partnerius, kurie prisidėtų prie kino studijos projekto įgyvendinimo.
Skaičiuojama, kad Lietuvos audiovizualinis sektorius – apimantis kiną, TV serialus, reklamą ir animaciją – yra viena sparčiausiai besivystančių aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų, nuo 2017 m. jos apimtys kasmet vidutiniškai didėjo po 19 proc. ir beveik keturis kartus viršijo šalies BVP augimo tempą.