Aleksandro Stulginskio universitete maisto perdirbimo technologijų inžinieriaus specialybę įgijęs, o po to kurį laiką mėsos perdirbimo įmonėje dirbęs K. Račkauskis galiausiai nusprendė imtis savo verslo.
„Lietuvos rinka yra silpna. Jei orientuosiesi į ją, turi susitaikyti su tuo, kad kažkokių stebuklų čia nepadarysi. Todėl ieškojau į produkcijos eksportą orientuotos veiklos srities. Ieškojau verslo, kurio pradžiai nereikėtų didelių investicijų, o jį vystant neprireiktų samdytis daug darbuotojų. Tokio verslo paieškos ir paskatino susidomėti sraigių auginimu“, - paaiškino K. Račkauskis.
Lankėsi sraigių auginimo fermose
Afrikinių sraigių (Helix Aspersa Maxima) auginimu susidomėjęs šeduvis pernai susirinko reikiamą informaciją, įsirengė patalpas, o šiemet jau pradėjo auginti sraiges.
„Informacijos apie afrikinių sraigių auginimą ieškojau internete ir lankydamasis pas jų augintojus įvairiose šalyse. Dideli Helix Aspersa Maxima bei dar vienos sraigių rūšies – Helix Aspersa Muller – auginimo ūkiai klesti Turkijoje ir Bulgarijoje, kiek mažesnių fermų gausu ir kaimyninėje Lenkijoje.
Dėl klimato sąlygų panašumo mane labiau domino Lenkijoje veikiantys sraigių auginimo ūkiai“, - sakė K. Račkauskis.
Nusprendus auginti sraiges, be informacijos apie jų auginimą, prireikė ir patalpų bei lopinėlio žemės.
Prireikė ir patalpų, ir žemės
Sraigėms auginti K. Račkauskis pritaikė 100 kvadratinių metrų patalpą mūriniame pastate.
Šioje patalpoje, kurioje žiemoja ir kiaušinius deda motininės sraigės, teko įrengti šildymo, drėgmės palaikymo bei vėdinimo sistemas. Šalia pastato iškilo 3 arų ploto šiltnamis, kuriame auginamos mažos sraigės. Kiek paaugusios ir sustiprėjusios sraigės vėliau bus išleistos į aptvarus, kuriems įrengti prireikė dar apie 15 arų žemės.
Į sraigių auginimo verslą K. Račkauskis sakė investavęs apie 50 tūkst. litų. Sraigių verslininkas įsigijo Lietuvoje iš kelių jų auginimu besiverčiančių žmonių.
„Nors auginti sraiges nėra sudėtinga, jų augintojų Lietuvoje nėra daug. Trūksta ir literatūros apie sraigių auginimą. Pats žinių apie šią verslo sritį pasisėmiau lankydamas sraigių auginimo ūkius Lenkijoje ir Lietuvoje. Tačiau manau, kad pats geriausias žinių šaltinis yra bedirbant įgyta patirtis“, - sakė sraiges auginantis šeduvis.
Sraigiukus perina inkubatoriuje
Pasak K. Račkauskio, sraigės nėra labai reiklios. Žiemą jos miega, todėl šiuo metų laiku jų maitinti nereikia – pakanka pasirūpinti, kad patalpoje, kurioje jos laikomos, būtų bent 4 laipsniai šilumos.
Pavasarį patalpoje laikomos sraigės ima daugintis. Į nedidelius durpių pripiltus indelius sraigės deda kokonus.
Per sezoną viena sraigė padeda iki trijų kokonų. Kiekviename kokone yra 120-150 kiaušinėlių.
Surinkti kokonai yra dedami į inkubatorių – rūgščių durpių pripildytas dėžutes. Išsiritę sraigiukai pernešami į šiltnamį, kuriame auginami mėnesį.
Ūgtelėjusios sraigės iš šiltnamio pernešamos į lauko aptvarus.
Sraiges reikia maitinti ir „maudyti“
Perkėlus sraiges į aptvarus tenka pasirūpinti, kad jos neiššliaužtų lauk ir nepabėgtų. Tam sraigių augintojai naudoja įvairius būdus: tepa aptvarų kraštus specialiais tepalais, įrengia elektros užkardą. K. Račkauskis tvorų kraštus apipila druska, kurios sraigės nemėgsta ir per ją nešliaužia.
Sraigės maitinamos kombinuotais pašarais, mėgsta ir žalią pašarą – ypač rapso salotas, todėl jų prisodintas visas šiltnamis.
Kas vakarą sraiges reikia „nuprausti“ - palaistyti jas šiltu vandeniu. Dėl to šiltnamyje teko įrengti laistymo sistemą.
Į šiltnamį ir lauko aptvarus verslininkas pridėjo medinių padėklų, po kuriais dienomis nuo saulės mėgsta slėptis sraigės. Vakare ant šių padėklų viršaus pabarstoma kombinuotų pašarų.
„Darbo sraigių auginimo fermoje nėra labai daug – ūkį prižiūriu pats, talkininkų prireikia tik retsykiais“, - portalui lrytas.lt sakė K. Račkauskis.
Ketina užauginti 20 tonų sraigių
Per vasarą užaugusios sraigės yra realizuojamos rudenį. Kartu su pavasarį išsiritusiomis sraigėmis iš ūkio iškeliauja ir motininės sraigės. Reprodukcijai sraigės atrenkamos iš naujosios vados.
„Produkcijai realizuoti yra du keliai. Jei užaugini nedaug sraigių, tai gali jas parduoti supirkėjams čia, Lietuvoje. Jei produkcijos kiekis didesnis, tai verta pačiam paieškoti partnerių Europoje.
Anksčiau daug sraigių būdavo realizuojama tokiose šalyse, kaip Ispanija, Graikija, Kipras. Dėl krizės sraigių vartojimas šiose šalyse sumažėjo, tačiau dabar dideli jų srautai iškeliauja į Rytus. Daug sraigių superka Rusijos verslininkai“, - sakė K. Račkauskis.
Šiuo metu savo fermoje apie milijoną sraigių auginantis verslininkas sakė apie didelius pelnus kol kas negalvojąs.
Pradėdamas veiklą K. Račkauskis planavo šiemet užauginti 20 tonų sraigių. Ar pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą, paaiškės rudenį.
Šiemet tenkintų ir minimalus pelnas
„Šis pavasaris vėlavo, todėl sraigės palikuonių ne tik neskubėjo „susilaukti“, bet ir padovanojo jų mažiau. Palyginti su kitomis fermomis, manojoje sraigiukų atsirado gan daug. Dalį jų pardaviau kitiems augintojams iškart, todėl ir sraigių prieaugis mano fermoje gali būti mažesnis, nei planavau“, - aiškino verslininkas.
K. Račkauskis neslėpė, kad džiaugtųsi, jei šiemet gautų bent kokį pelną.
„Kuriant verslą reikėjo nemažai investuoti, todėl mane tenkintų netgi minimalus pelnas. Kitąmet, jei viskas bus gerai, planuoju verslą plėsti“, - ateities planais dalijosi „Sraigių rojaus“ savininkas.
Galvoja apie sraigių perdirbimą
K. Račkauskis pasakojo, kad perdirbtos sraigės naudojamos ne tik maistui, bet ir kosmetikos pramonei, medicinai, žemės ūkiui.
Iš parduotuvės pirktų sraigių ragavęs verslininkas sakė patiekalų iš savo „augintinių“ daryti dar nemėginęs.
„Gal ateityje užsiimsiu ne tik sraigių auginimu, bet ir jų perdirbimu. Tačiau tam reikia ne tik gamybinių pajėgumų, bet ir žinių, technologijų, įdirbio, kontraktų. Rimčiau apie produkcijos perdirbimą žadu svarstyti rudenį, kai baigsis sraigių auginimo sezonas“, - sakė K. Račkauskis.
Augintojams negaili patarimų
„Sraigių rojaus“ įkūrėjas savo verslo paslapčių neslepia – pas jį pirkti sraigių jauniklių atvykusiems žmonėms K. Račkauskis negaili patarimų, kaip sraiges auginti.
„Sraigių augintojai Lietuvoje vieni kitiems negali būti konkurentais. Sraigės realizuojamos užsienyje, o Lietuvos sraigių augintojų yra labai mažai.
Tarkime, vien Prancūzijoje per metus realizuojama apie 30 tūkst. tonų sraigių - kažin ar visuose Lietuvos ūkiuose per metus užauginamas bent vienas procentas šio kiekio.
Todėl kuo daugiau sraigių augintojų bus Lietuvoje, tuo jiems patiems bus geriau. Bus galima ir pasitarti, kaip auginti sraiges, o ateityje – gal net ir pagalvoti apie kokią nors kooperaciją“, - portalui lrytas.lt sakė vystyti sraigių auginimo verslą nusprendęs K. Račkauskis.
