Gražią 2011-ųjų pavasario dieną B.Matkevičius mėtė kamuolį į krepšį.
Jo mintyse sukosi ne tik krepšinis. Antrojoje Vokietijos krepšinio lygoje rungtyniaujančio Kukshafeno „BasCats” klubo trenerio asistentas svarstė, ką daryti toliau – dirbti trenerio asistentu, treniruoti vaikus ar apskritai keisti gyvenimo kryptį.
Minčių srautą nutraukė telefono skambutis. Skambino Jonas Kazlauskas.
„Labas, Benai. Aš treniruosiu Maskvos CSKA. Man reikia skauto, ir tu važiuoji į Maskvą”, – telefono ragelyje netikėtą pasiūlymą išgirdo B.Matkevičius.
27-erių vyras apstulbo, bet be dvejonių priėmė didžiausią iššūkį. Jis paliko nedidelį, vos 48 tūkst. gyventojų turintį Kukshafeną, antrąją Vokietijos krepšinio lygą ir išvyko į vieną galingiausių Europos klubų.
„Visą gyvenimą būsiu dėkingas J.Kazlauskui už šį šansą, kurį man suteikė prieš kelerius metus”, – portalui lrytas.lt prisipažino B.Matkevičius, dirbantis skautu Maskvos CSKA komandoje ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje.
Skautu pavertė traumos
B.Matkevičių krepšinis lydi nuo pat vaikystės. Jo tėtis Vilmantas Matkevičius rungtyniavo Vilniaus „Statyboje”. Karjerai pasukus į Vokietiją, Matkevičių šeima paliko Lietuvą.
Tuo metu Benui buvo penkeri. Nuo to laiko jis gyvena ne Lietuvoje.
Vokietijoje baigė mokslus ir išvyko į Jungtines Valstijas – studijuoti ir žaisti krepšinio. Po metų „Evangel Christian” mokykloje jis ketverius metus praleido Arkanzaso universitete ir žaidė antrojoje NCAA lygoje.
Sugrįžęs į Vokietiją atstovavo Kukshafeno „BasCats” komandai, bet krepšininko karjerą trikdė besikartojančios traumos.
Skausmas nesitraukė, kūno judesiai lėtėjo. Būnant vos 24-erių teko baigti karjerą.
„Labai norėjau žaisti – juk pats jėgų žydėjimas. Bet atsigauti nepavyko. Pradėjau žaisti mėgėjų lygoje ir treniruoti vaikus”, – pasakojo B.Matkevičius.
Dar gydydamasis traumas vyras nelikdavo nuošalyje ir kitokiais būdais bandydavo padėti Kukshafeno klubui.
„Dariau vaizdo įrašus, analizavau varžovus, jų derinius. Vėliau mane pasiliko kaip trenerio asistentą. Taip viskas prasidėjo”, – pasakojo B.Matkevičius.
Padėjo draugystė su tėvu
B.Matkevičiaus gyvenime J.Kazlauskas neatsirado iš niekur – J.Kazlauskas su B.Matkevičiaus tėvu Vilmantu kartu žaidė Vilniaus „Statyboje”. Šių dviejų žaidėjų draugystė išliko ir V.Matkevičiui su šeima išvykus į Vokietiją.
„Jų santykiai visada buvo geri, jie nuolat bendraudavo. Aš taip pat pasikonsultuodavau su treneriu, bendraudavome elektroniniu paštu. Jis žinojo, ką aš darau”, – pasakojo Benas.
J.Kazlauskas įsiminė jaunuolį. Tapęs Maskvos CSKA treneriu jis į kandidatų sąrašą įtraukė ir B.Matkevičių.
Lyg tyčia keli Lietuvoje J.Kazlausko kalbinti specialistai negalėjo prisidėti, todėl B.Matkevičius sulaukė netikėto skambučio.
„Aš gerai nepažinojau Beno. Tik žinojau, kad dirba Vokietijoje ir padeda tėvui, kuris treniravo vietos komandą. Nežinojau jo pajėgumų ir galimybių, o CSKA nėra tas klubas, kur gali per daug bandyti. Vis dėlto pasirinkau Beną ir nesuklydau”, – portalui lrytas.lt sakė J.Kazlauskas.
CSKA komandoje išlaikė testą
Pirmasis pusmetis CSKA komandoje B.Matkevičiui buvo tarsi ilgas egzaminas. Vyrui pavyko jį išlaikyti – pasibaigus sezonui buvo pasirašytas kontraktas trejiems metams.
Viskas ėmė suktis pašėlusiu tempu – nuolatinės išvykos į Eurolygos mačus, rungtynių ir žaidėjų analizė būsimų varžovų arenoje. Per tą laiką B.Matkevičius perprato J.Kazlausko darbo metodus ir bendravimą su kolegomis.
„Kaip žmogus J.Kazlauskas yra nepakartojamas. Jis labai teisingas, turi savo principus ir jų laikosi. Dėl to jis tiek pasiekė per karjerą.
Jis moka bendrauti su žaidėjais ir likti autoritetu. Kai komandoje atsiranda įtampa, laiku pasako kokį nors pokštą. Iš patirties jaučia, kada ir kokio žodžio reikia. Man labai patinka, kaip jis moka uždegti komandos dvasią”, – kalbėjo B.Matkevičius.
Jis puikiai prisimena pirmąsias darbo savaites CSKA klube. Pralaimėjimų išsunkti krepšininkai buvo nuleidę rankas, be motyvacijos ir noro kovoti.
„J.Kazlauskui reikėjo pradėti ne nuo nulio, o nuo minuso”, – tikino B.Matkevičius.
Strategui iš Lietuvos pavyko išjudinti komandą – žaidėjai atgijo, iš naujo atrado žaidimą. CSKA metus baigė laimėdama Rusijos pirmenybes.
Klubas – lyg skruzdėlynas
Iš kuklaus Vokietijos krepšinio klubo į Rusijos sostinę atvykęs B.Matkevičius greitai įsitikino – CSKA vadovai negaili nei jėgų, nei resursų siekdami sulipdyti čempionų komandą.
Maskvos klubo administracija – tarsi didžiulis skruzdėlynas, kuriame kiekvienas žino savo vietą ir funkcijas.
„Klubo administracijoje dirba apie 60 žmonių, jie užpildo visas veiklos sritis – vien vairuotojų yra šeši. Yra žmogus, atsakingas už teisėjų pasitikimą, kitas – už tvarką po rungtynių, trečias – ryšiams su spauda ir taip toliau”, – pasakojo B.Matkevičius.
Antrasis J.Kazlausko sezonas Maskvoje finišavo ne ypač sėkmingai – Eurolygos finale CSKA apmaudžiai pralaimėjo Pirėjo „Olympiakos” klubui.
Trenerio iš Lietuvos karjera Maskvoje baigėsi, bet B.Matkevičius sulaukė palaikomojo žodžio iš klubo vadovų.
„J.Kazlauskas mane atsivežė (į CSKA. – Red.), ir mano kontraktas su juo buvo tarsi surištas. Bet klubo vadovybė mane užstojo ir pasiūlė naujam ekipos treneriui Ettore Messinai. Aš, žinoma, paskambinau J.Kazlauskui ir paklausiau jo nuomonės. Jis man pasakė: „Jeigu CSKA tau siūlo, žinoma, tu turi likti”, – prisiminė B.Matkevičius.
Įstrigo darbas su E.Messina
Lietuviui teko naujas iššūkis – dirbti su vienu tituluočiausių Europoje krepšinio specialistų.
Krepšinio profesoriumi vadinamas italas 2012-ųjų vasarą susitiko su jaunuoju krepšinio skautu, išdėstė savo krepšinio filosofiją, darbo metodus ir užduotis. B.Matkevičiui teko mažiau keliauti po Europą analizuojant varžovus ir daugiau dirbti su komanda.
„E.Messina kaip treneris labai griežtas, turi savo principus. Jis mėgsta atvirai pasakyti, jei kas nors nepatinka. Su juo visus metus atvirai bendraudavome ir kaip treneriai, ir kaip kolegos – eidavome pavakarieniauti, pasikalbėdavome ne tik apie krepšinį. Jis man paliko labai gerą įspūdį”, – pasakojo B.Matkevičius.
Dirbdamas su E.Messina B.Matkevičius vėl sulaukė J.Kazlausko skambučio. Šįkart tai buvo kvietimas dirbti Lietuvos rinktinėje.
Vokiško paso nepaėmė
„Vos tik sulaukiau tokio pasiūlymo, iš karto sutikau”, – su šypsena jį į krepšinio elitą atvedusio trenerio skambutį prisiminė B.Matkevičius.
Sulaukęs CSKA vadovų pritarimo B.Matkevičius suvokė – vaikystės svajonė tapo realybe.
Gyvendamas Vokietijoje B.Matkevičius su tėvais kiekvieną vasarą grįždavo atostogų į Lietuvą – vasaras leisdavo Vilniuje, Druskininkuose ar sodyboje Dzūkijoje, netoli Veisiejų.
Dienos lėkė žvejojant, žaidžiant krepšinį, per televizorių stebint Lietuvos rinktinės kovas. Vaikystės prisiminimai ir noras tapti rinktinės nariu tapo priežastimi, kodėl jis atsisakė vokiško paso.
„Po 10 metų gyvenimo Vokietijoje man siūlė pasą, bet atsisakiau, nes tikėjau, kad žaisiu Lietuvos rinktinėje. Dabar atstovauju kaip treneris – irgi neblogai”, – nusijuokė B.Matkevičius.
Narsto varžovus po kauliuką
Analizuodamas varžovus B.Matkevičius praleidžia daugybę valandų, vis bandydamas aptikti naujus kitų komandų derinius, perprasti trenerių strategiją, krepšininkų judesius aikštėje.
Kurios krepšinio žvaigždės didžiausia mįslė skautui?
B.Matkevičius ištaria nedvejodamas: „Juanas Carlosas Navarro, taip pat Mirza Teletovičius.”
Kai CSKA žaisdavo su „Barcelona”, B.Matkevičius iki smulkmenų analizuodavo katalonų ekipos lyderio J.C.Navarro žaidimą.
„J.C.Navarro privalumai yra išskirtinis staigus metimas veržiantis į kairę ir išeinant iš užtvarų.
Pavyzdžiui, jeigu jis veršis dešine puse, tokio metimo neatliks, nors yra dešiniarankis. Jis meta iš eigos sukdamasis iš dešiniojo peties. Dėl to jį sustabdyti labai sunku.
„Barcelona” turi apie 150 derinių tęsinių, todėl labai sunku analizuoti jų žaidimą. Per pirmą sezoną dirbant CSKA nuolat analizuodavau jų žaidimą ir vis pagaudavau naujų derinių – jų buvau suskaičiavęs apie 60 ar 70”, – apie darbo subtilybes pasakojo B.Matkevičius.
Kai rugsėjo 9-ąją Lietuvos rinktinė Jesenicėse žais paskutines Europos čempionato B grupės rungtynes su Bosnija ir Hercegovina, B.Matkevičius daugiausia narplios varžovų žvaigždės „Brooklyn Nets” puolėjo Mirzos Teletovičiaus žaidimo vingrybes.
„M.Teletovičius yra sunkusis puolėjas, bet moka krepšį atakuoti per varžovų rankas. Sunkieji puolėjai paprastai neišbėga iš už užtvarų – jie dažniau laukia kitų progos mesti.
O M.Teletovičius sulaukia daug užtvarų, kad išbėgtų laisvai mesti. Reikės taktiškai apsvarstyti visus variantus, kaip apsunkinti jam žaidimą”, – dėstė B.Matkevičius.
Raktas į sėkmę – darbštumas
Sparčiai karjeros laiptais kylantis krepšinio skautas tapo naujoku rinktinėje, tačiau čia sutiko ne vieną gerai pažįstamą žaidėją.
Su Darjušu Lavrinovičiumi jie kartu dirbo CSKA klube, krepšinio stovyklose yra bendravęs su Mindaugu Kuzminsku, Rusijoje keliai susikerta su Mantu Kalniečiu, yra kalbėjęs ir su Adu Juškevičiumi.
Pirmą vasarą su rinktinės žaidėjais dirbantis vyras įsitikino tuo, dėl ko Europos krepšinio rinkoje vertinami lietuviai krepšininkai.
„Lietuvių darbštumas – nerealus. Tik per darbą ir sportinį užsispyrimą galima pasiekti aukščiausią lygį”, – pabrėžė B.Matkevičius.
Pats B.Matkevičius taip pat yra vertinamas už kruopštumą ir darbštumą. Analizuodamas varžovų komandų žaidimo schemas, derinius, žaidėjų įgūdžius ir gudrybes skautas neskaičiuoja darbo valandų.
„Pirmiausia jis išsiskiria darbštumu, – sakė B.Matkevičiaus talentą pirmasis įžvelgęs J.Kazlauskas. – Benas nuo ryto iki vakaro atsidavęs krepšiniui, nes užsispiria viską sužinoti ir išsiaiškinti iki galo.
Jis nekreipia dėmesio į laiką, daro viską, ko reikia komandai. Jis tampa vienu stipriausių ir įdomiausių skautų Europoje.”
Atsitiktinumas, sėkmė, atsidavimas darbui - visa tai lėmė, kad B.Matkevičius per ketverius metus iš Europoje nežinomo Vokietijos krepšinio klubo atsidūrė ten, kur patenka tik patys geriausi.
„Ar būčiau patikėjęs, kad viskas taip susiklostys? Niekada, - nusišypsojo B.Matkevičius. - Turi gyventi taip, kad atsakingai atliktum visas užduotis darbe. Ir kiekvienas žmogus, anksčiau ar vėliau, sulauks savojo šanso. Labai džiaugiuosi, kad esu įvertintas, bet tikrai nesijaučiu aukščiau kitų žmonių. Savo darbą gerbiu ir jį atlieku garbingai."
