Ji labai pasitiki savo komanda.
„Aš labai tikiu žmonėmis, tikiu, kad gerai suburta komanda labai svarbi sėkmei“, – pabrėžė energingoji kelionių organizatoriaus „Voyage-Voyage“ vadovė.
Planuose – Afrika
27 metų I.Navickaitė niekada savęs neįsivaizdavo dirbančios biure nuo aštuonių iki penkių.
„Man visada atrodė, kad gyvenime turi vykti visko be proto daug, pradedant tuo, kad mane suptų daug naujų žmonių, nuolat besikeičianti aplinka“, – sakė Ingrida.
Kurį laiką pašnekovė dirbo spaudoje, buvo atsakinga už pardavimus ir rinkodarą. Darbas jai patiko, nes jame netrūko adrenalino, emocijų ir galimybių vienai pirmųjų sužinoti naujienas. Tačiau dar labiau, nei ši sritis, ją domino kelionės. Keliaudavo I.Navickaitė daug, kelionėse praleisdavo po mėnesį. Ilgainiui suprato, kad savo gyvenimą norėtų susieti būtent su kelionėmis.
Šiandien jos vadovaujama įmonė yra vienas didžiausių kelionių į Aziją organizatorių. Prieš porą savaičių šis kelionių organizatorius pradėjo rengti ir keliones į Afriką. Pirmoji Afrikos kryptis – karališkasis Marokas. I.Navickaitė neslepia ambicijų per dvejus metus tapti didžiausiais kelionių į Afriką organizatoriais.
„Aš tikiu tuo, ką darau ir man tai neatrodo neįgyvendinama. Verslas, kurį turiu, nėra sukurtas ekspromtu. Jis užaugintas. Verslui buvo ruoštasi iš anksto. Tam, kad jį sukurtum, reikėjo aiškios strategijos, verslo plano, išmanymo, žinojimo ir daug panašių dalykų“, – vardijo pašnekovė.
Pravertė patirties nebuvimas
Kelionių verslą įkūrė dviese, neturėdami jokios darbo turizmo srityje patirties. Dabar Ingrida mano, kad patirties neturėjimas jiems buvo tik į gerą.
„Apie 80 proc. turizmo įmonių sukuria iš kitų tokių pat įmonių atėję žmonės, matę, kaip veikia visas mechanizmas, kokie yra procesai. O mes pradėjome taip: sudėliojome savo mintis, prisiminėme visą savo kelionių patirtį, surašėme planą, kaip norėtume, kad būtų.
Mes nežinojome jokių standartų, jokių klišių ir manau, kad kaip tik dėl to dabar esame tokioje pozicijoje, kad galime diktuoti kelionių į Aziją madas“, – svarstė I.Navickaitė.
Buvo sukurtas savotiškas kokybės standartas, dėl kurio atsirado būrys ištikimų keliautojų, su šiuo organizatoriumi besileidžiančių į ne vieną kelionę. Tas standartas yra puikiai parinkti viešbučiai, savo darbą gerai išmanantys kelionių vadovai ir kitokia, kupina staigmenų kelioninė patirtis.
„Maršrutų mes turime nedaug – vienai šaliai po vieną ar du, bet kiekvienas yra labai kruopščiai parengtas. Žinau, kad konkurentai dėl to, ką darėme, ėjo iš proto. O aš nebijau sakyti, kad tokiu būdu Lietuvoje keliu kelionių organizatorių, agentūrų aptarnavimo lygį“, – drąsiai pareiškia pašnekovė.
Komandos – be atsitiktinių žmonių
Kelionių verslas netruko išaugti. Dabar įmonėje dirba kone dvidešimties žmonių komanda. Visus savo darbuotojus I.Navickaitė teigia užsiauginusi pati.
„Aš kiekvieną žmogų pati priimu dirbti, bendrauju su juo darbo pokalbio metu. Sklando net gandai, kad pas mus labai sunku įsidarbinti. Bet aš labai tikiu, kad įmonės sėkmė priklauso nuo teisingų žmonės. Ir jeigu ne tie žmonės, kurie pas mus dirba, manau, kad nebūtume pasiekę tokių rezultatų“, – gyrė kolektyvą vadovė.
I.Navickaitė sako, kad jų suburta komanda – išskirtinė. Čia nėra atsitiktinių žmonių. Dirbančiųjų amžiaus vidurkis – 30-35 metai ir visi jie vienaip ar kitaip susiję su Azija.
Kelionių vadovais dirba istorikai, archeologai, sinologai, hindi kalbos žinovai, Orientalistikos centro, Delio universiteto absolventai, knygų apie Aziją autoriai ir panašiai. Kiekvienas jų turi savą patirtį, susijusią su šalimi, kurią aprodo turistams, todėl su kiekvienu kelionė net ir į tą patį kraštą yra vis kitokia.
Pradėjus kurti verslą I.Navickaitei nebuvo kada įvertinti jai teksiančios atsakomybės. Tada jai labiau rūpėjo, ką ir kaip ji nori sukurti. Jai teko daug ko išmokti, sužinoti. Tik vėliau, kai verslas išaugo, ją aplankė mintis, kad šiuo metu įvairiose šalyse yra apie 200 jos įmonės klientų, už kuriuos ji yra atsakinga.
„Bet kadangi turiu patirties, yra labai stiprus kolektyvas, partneriai, ta atsakomybė yra labai natūrali būsena ir negąsdina. Viskas, kas yra dabar, atsirado palaipsniui. Taip nebuvo, kad vieną dieną atsikėlus atsirado daug darbuotojų, krypčių, atsakomybės. Viskas įvyko labai organiškai, su viskuo apsipratau, su atsakomybe – irgi“, – pasakoja generalinė direktorė.
Pelninga – bilietas į kitą šalį
Keliauti į Aziją – Maldyvus, Balį, Indoneziją, Tailandą – dabar populiaru, nes čia nestinga egzotikos, o nuvykti – sąlyginai nebrangu. Tačiau prieš kokius šešerius metus į Aziją keliaudavo retas. Pasak I.Navickaitės, tada tai buvo kažkokia mistifikuota vieta.
„Bet mes, skersai ir išilgai apkeliavę visą Aziją, jau žinojome, kad tai yra ta vieta, kur artimiausiu metu žmonės tikrai norės keliauti. Mes ne tik jutome meilę kai kurioms Azijos šalims, bet ir nujautėme, ko rinka pareikalaus. Todėl pradėjome dirbti su Azija ir lygiai taip pat dabar pradedame dirbti su Afrika“, – kodėl buvo pasirinkta organizuoti keliones į Aziją aiškino direktorė.
I.Navickaitė prisiminė, kad idėja organizuoti keliones į Aziją sulaukė daug skeptiškų vertinimų, bet tai jų nesustabdė, netgi atvirkščiai – įkvėpė.
„Manau, kad daugumos naujų įmonių, ypač įkurtų jaunų žmonių, nesėkmės priežastis yra ta, kad jiems bando patarinėti tipinio gyvenimo šalininkai, kurie patys nieko nėra padarę, kad ką nors pakeistų, bet visada gali patarti, kitaip ir ką reikėtų daryti kitaip, o ko išvis nedaryti. Aš juos vadinu gyvenimo pesimistais ir stengiuosi vengti tokių žmonių, kuo mažiau su jais bendrauti. Jie tiesiog neįkvepia, o vienas iš didesnių dalykų yra būtent tikėjimas tuo, ką darai“, – sakė pašnekovė.
Paklausta, ar kelionių verslas – pelninga veikla, I.Navickaitė atsako: „Žodis „pelninga“ man yra abstrakti sąvoka. Pelninga man yra bilietas į dar vieną šalį, kurioje nesu buvusi, o tai, ko už nieką neparduočiau, yra atsiminimai ir nuotraukos“.
Azija – net laisvalaikiu
I.Navickaitę aplinkiniai sieja su Azija. Neatsitiktinai jos ir laisvalaikis susijęs su šiuo regionu.
„Per socialinius tinklus gaunu begalę laiškų iš nepažįstamų žmonių. Jie manęs klausia visko: informacijos apie lėktuvo bilietus, rekomendacijų apie skiepus, patarimų, kur keliauti, kokią Indijoje išsirinkti vestuvinę suknelę. Kai kurie azijietiškos virtuvės restoranai prašo padėti patvirtinti jų meniu, knygų apie Aziją autoriai – parašyti recenzijas. Kaip tik neseniai baigiau rašyti recenziją nuostabiai knygai apie Indiją, kuri turėtų knygynuose pasirodyti mėnesio-pusantro bėgyje“, – vardija pašnekovė.
Ingrida pradėjo dirbti su keliais universitetais, vertinti studentus. Ji padeda studentams įgyvendinti kai kurias idėjas, priimti juos į praktiką, recenzuoti jų bakalauro darbus.
O ateityje jos laukia dar vienas gyvenimo iššūkis – prieš keletą dienų I.Navickaitė sutiko tapti vieno Lietuvoje leidžiamo žurnalo moterims vyriausiąja redaktore.
„Sutikau tai daryti todėl, kad žurnalo komandoje dirba labai profesionalūs žmonės. Man tai bus labai įdomi patirtis, užkariavus Aziją, laikas pasibelsti į žmonių širdis ir perduoti savo kelionių patirtį kitu kampu“, – sako I.Navickaitė.
Mielai grįžta į tas pačias šalis
I.Navickaitė keliauja daug, bet nėra taip, kad nuolat būtų išvykusi.
„Aš išvažiuoju, pabūnu ir grįžtu. Pernai manęs nebuvo tik pusę metų“, – šypsosi.
Pastebėjus, kad tas „tik“ išties yra labai nemažai, sako: „Viskas priklauso nuo požiūrio. Man nuvažiuoti iš Vilniaus į Kauną psichologiškai yra tas pats, kad nuskristi į Malę“.
Patyrusi keliautoja mielai grįžta į tas pačias šalis ir net tas pačias vietas. Ji prisipažįsta esanti labai sentimentali ir dievina grįžti į tą pačią vietą, todėl net turi savų prietarų, pavyzdžiui, visada prieš išvykdama palieka kokį nors daiktą, kad sugrįžtų jo pasiimti.
Pašnekovė mielai atranda ir naujas šalis. Sako kiekvienąkart planuodama keliones į naujas vietas, labai smarkiai tam ruošiasi, daug apie tai skaito ir tuo metu būna tiesiog įsimylėjusi tą šalį.
Paklausta, ar turi mėgstamą šalį, ji neslepia, kad viskas priklauso nuo situacijos, dėl kurios leidiesi į kelionę.
„Man patinka Maldyvų paplūdimiai, dėl ajurvedinio SPA aš rinkčiausi vieną seniausių centrų Indijoje, kur gimė pati Ajurveda, dėl nuostabaus kultūrinio gyvenimo skrendu į Pekiną, jeigu noriu nustebinti save maistu – į Malaiziją, o apsipirkti – į Honkongą. Vis dėlto, jeigu turėčiau galimybę, tai mielai keletui metų apsistočiau Honkonge. Tai – modernioji Azija ir man įspūdinga, kaip tokiam mažam plote gali visko tilpti tiek daug“, – pasakojo I.Navickaitė.
