Atėjo dirbti į gimstančią Lietuvos policiją
Darbą jėgos struktūrose A. Iljeitis pradėjo iš karto po sovietinės armijos. Iš pradžių ėmėsi techninio darbo, bet netrukus sulaukė pasiūlymo tapti pareigūnu. Per dvidešimtmetį paprastas inspektorius užkopė iki viršininko pavaduotojo vietos.
„Jei sovietų laikais kas nors man būtų pasakęs, kad po armijos dirbsiu policijoje, niekada nebūčiau patikėjęs. Po dvejų metų uniformos ir muštro tokių minčių tikrai nebuvo. Tačiau atgavome nepriklausomybę, atsirado Lietuvos policija, pasikeitė ir visuomenės požiūris į pareigūnus, tada atsirado noras šį darbą dirbti.
Ypač įdomus buvo laikotarpis, kai kilo 1991 metų pučas. Teko dirbti ne tik apsaugos policijos darbą, bet tiesiogiai dalyvauti perimant Spaudos rūmus iš rusų kariškių. Viską savo akimis mačiau“, – kelių dešimčių senumo įvykius prisiminė buvęs pareigūnas.
Tačiau vieną dieną A.Iljeitis kartu su maždaug puse tūkstančio žmonių turėjo pasitraukti iš apsaugos policijos tarnybos.
Sutiko dirbti, net nežinodamas pareigų
„Vyriausybės programoje buvo patvirtina, kad valstybė turi atsisakyti komercinių apsaugos funkcijų ir jas perleisti saugos tarnyboms. Pagal patvirtintą planą nuo 2012 m. sausio 1 dienos mūsų paslaugų nereikėjo. Visi gavome atleidimo lapelius ir atsidūrėme gatvėje“, – pasakojo pašnekovas.
Po daugybės metų tarnybos viename darbe jis neišmanė kur dėtis. Dvi savaitės be darbo, sako, buvusios labai sunkios. Dirbant policijoje nebuvo dienos, kad ko nors nenutiktų, kad nepaskambintų, nereikėtų spręsti kokios problemos. O tas dvi savaites – visiška tyla. Todėl sausio viduryje, tik sulaukęs pakvietimo iš senų pažįstamų, kurie dirbo „Apsaugos komandoje“, iš karto sutiko.
„Net nežinojau, koks bus mano darbas, bet sutikau“, – juokiasi buvęs policijos darbuotojas. Jam buvo patikėtos generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigos. Vėliau, kai ilgametis įmonės vadovas Julius Adomaitis susiruošė į pensiją, pagrindiniai akcininkai pasiūlė pavaduotojui užimti jo vietą.
Įdarbinta beveik tūkstantis darbuotojų
„Apsaugos komanda“ savo istoriją kuria nuo 1994 metų. Tiesa, jos ištakos slypi poroje saugos paslaugas teikusių įmonių – „Daumoje“ ir „Lidivoje, kurioms susijungus atsirado A.Iljeičio vadovaujama kompanija.
Tuomet joje dirbo 11, šiuo metu – beveik 900 darbuotojų. Bendrovės padaliniai veikia visuose didžiausiuose miestuose. Vienu metu į darbą visoje Lietuvoje išleidžiama beveik 60 patrulinių grupių.
Anot A.Iljeičio, svarbiausias „Apsaugos komandos“ siekis yra paslaugų kokybė. Todėl į ją daug investuojama.
Naujovė – patrulių valdymo sistema
Pašnekovas neslepia pasididžiavimo, kad jo vadovaujama kompanija viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo teikti centralizuotos saugos paslaugas – jungti signalizacijas į centralizuotą stebėjimo pultą, buvo sukurtos reagavimo grupės.
„Ir konkurentai pripažino, kad techninės saugos srityje, kai signalizacijos priemonės prijungiamos prie pulto ir reaguoja į gaunamus signalus, esame lyderiai.
Esame vieni pirmųjų, įdiegę patrulių valdymo sistemą. Dabar kiekviename patruliniame ekipaže – automobilyje yra planšetinis kompiuteris, į kurį iš pulto suteka visa informacija ir nedelsiant perduodama patruliams. Tai naujovė Lietuvos rinkoje. Už šitą valdymo sistemą, kaip geriausią produktą, mes gavome Apsaugos verslo asociacijos metinį apdovanojimą“, – džiaugėsi pašnekovas.
Apsaugos paslaugas teikiančios bendrovės vadovo teigimu, patrulis nedelsiant gauna visą informaciją apie suveikusią signalizaciją, apie jam skirtą užduotį. Nubraižoma patogiausio privažiavimo schema. Toje programoje yra kiekvieno saugomo objekto nuotraukos, pažeidžiamiausios vietos.
Prireikus iškviesti atsakingą asmenį, patruliui pateikiami duomenys apie jį, nereikia vargintis ir per radijo ryšį susisiekti su pultu. Ši sistema taip pat yra puikus kontrolės įrankis, nes nepalieka galimybės gudrauti, meluoti apie savo atvykimo laiką. Valdymo punktas iš karto gauna visą informaciją.
Tarp klientų – bankai, prekybos tinklai
Tarp „Apsaugos komandos“ klientų – bankai, didieji prekybos tinklai „Maxima“, „Norfa“, ketinama saugos paslaugas teikti į Lietuvos rinką įžengusiam „Lidl“, kuris itin kruopščiai rinkosi saugos kompaniją.
Apie pusę visų klientų sudaro fiziniai asmenys – saugomi jų namai, butai, sodybos.
Vagišius pavargo
Smalsu, kokių gi nutikimų patyrė objektus ir fizinius asmenis saugantys patruliai?
A.Iljeičio teigimu, vienas įsimintiniausių įvykių prieš kurį laiką nutiko Molėtų rajone. Patrulis apie 10 kilometrų pėsčiomis, brisdamas per sniegą, persekiojo vagį.
„Ir pasivijo, nes pažeidėjas pavargo. O tada kilo problema, kaip atgal jį pargabenti“, – juokėsi pašnekovas.
Bendrovės vadovas teigia, kad kiekvieno darbuotojo pareiga – gerai atlikti savo darbą, tačiau pasižymėjusius stengiamasi bent jau simboliškai pasveikinti.
Bandymai apiplėšti – kone kiekvieną dieną
Su klientu pasirašytos sutarties pagrindinis saugiklis – materialinė atsakomybė.
„Jeigu įsipareigojame sureaguoti per 6 minutes, o patruliai užtruko 10 ir dėl to įvyko vagystė, mes atlyginame žalą. Dalis žalos dengiama iš mūsų lėšų, o kitą atlygina draudimo kompanija. Taigi klientas yra finansiškai apsaugotas“, – tikino pašnekovas.
Nors bandymų apiplėšti pasitaiko kone kiekvieną parą, A.Iljeitis pasidžiaugė, kad pernai tokio atvejo, kad reikėtų atlyginti patirtą žalą, nebuvo.
„Dažniausiai mums pavyksta laiku sureaguoti“, – sakė jis.
Klientai lengvabūdiški
„Apsaugos komandos“ vadovo darbo patirtis parodė: dažniausiai nuostolių klientai patiria dėl savo lengvabūdiškumo.
„Tarkime, name ar biure, kuriame įrengti vitrinų langai, nakčiai paliekama apšviesta kompiuterių technika. Tai masinte masina vagį. Kartais pravartu į savo turtą pažvelgti vagies akimis. Signalizacija šimtu procentų neapsaugo, ji tik padeda sumažinti nuostolius. Neužtenka tik signalizacijos, reikia ir mechaninių apsaugos priemonių – apsauginių žaliuzių, spynų. Kelia nuostabą, kai gražiausiai įrengtame name įstatytos brangiausios spynos, o šalia stiklas, kuri lengva išdaužti", – patarimų negaili pašnekovas.
Anot verslininko, išvykstant ilgesniam laikui, reikia apie save skleisti kuo mažiau informacijos.
„Socialiniai tinklai veikia kaip geriausi informatoriai. Ir apie tai, kur išvykstama, ir kokie nauji pirkiniai įsigyti. Žmonės mėgsta tuo pasigirti. Tuo tarpu nusikaltėliai informaciją renka įvairiais būdais“, – sakė jis.
Anot A.Iljeičio, reikia susirūpinti, kai dingsta ir vėl atsiranda raktai. Būtina iš karto pakeisti spynas. Kur nors išvykstant brangesnius daiktus reikia sudėti į seifą, kuris turi būti patikimai pritvirtintas.
Įkainiai nuolat mažėja
„Apsaugos komandos“ patruliams neretai tenka saugoti privačius asmenis.
„Pardavus didesnį nekilnojamąjį turtą iš anksto susitariama, kad mūsų darbuotojai privažiuotų ir palydėtų asmenis iki notarų biuro ar banko. Atvykstantieji iš užsienio kartai prašo pasitikti oro uoste ir palydėti iki namų“, – didelį bendrovės paslaugų spektrą apžvelgė verslininkas.
A.Iljeitis neslepia nusivylimo dėl paslaugų įkainių – laikui bėgant jie tik drastiškai mažėjo. Pasak jo, tai nesunku paaiškinti: kainas tirpdo labai didelė konkurencija. Juk Lietuvoje veikia apie 200 saugos įmonių.
„Prieš dešimtmetį už juridinių objektų techninę apsaugą per mėnesį buvo galima uždirbti 300–500 litų, oi dabar – iki 100 litų. Už buto apsaugą per mėnesį buvo mokama 100 litų, ir niekas tokia kaina nesipiktino ir nesistebėjo, o dabar įmonės pajamos nuo buto apsaugos – vos 40 litų“, – dar litais taikytus įkainius vardijo pašnekovas.
Ypač nelengvą metą bendrovė išgyveno per 2008–2009 metų krizę – mažėjo klientų skaičius, krito kainos.
„Daugelis manė, kad lengviausias kelias sutaupyti – atsisakyti apsaugos“, – sunkmetį prisiminė pašnekovas.
Maži paslaugų įkainiai kerta per darbuotojų atlyginimus, jie dar mažesni nei policininkų. Tačiau darbuotojai lojalūs savo kompanijai – daugiau kaip 50 proc. jų čia dirba ilgiau kaip dešimtmetį.
„Apsaugos komandai“ nemažai teko padirbėti prie euro įvedimo. Jau pernai rugpjūtį buvo pasirašyta ne viena sutartis dėl papildomos fizinės apsaugos. Bankuose, parduotuvėse bendrovės patruliai rūpinosi žmonių srautais, padėjo suvaldyti emocijas, kurių ir iki šiol netrūksta.
Prašalaičių negali būti
Saugos paslaugas teikiančios bendrovės vadovo teigimu, bet kas, atėjęs iš gatvės, patrulio darbo dirbti negali. Būsimieji darbuotojai turi baigti atitinkamus kursus, išlaikyti egzaminą policijoje, gauti apsaugos darbuotojo pažymėjimą, neturėti teistumo.
„Mūsų atsakomybės ribos gal mažesnės nei policininkų, tačiau tikrai negalima teigti, kad saugos tarnybose dirba prašalaičiai.
Saugos paslaugos – didelės rizikos veikla. Būna nukentėjusių, tenka ir prie objekto susigrumti, ir gaudynes surengti“, – teigė pašnekovas ir pasidžiaugė, kad per tris dešimtmečius neprarasta nė viena gyvybė.
Lietuviško vagišiaus portretas
Paprašytas nupiešti lietuviško vagišiaus portretą, A.Iljeitis išskyrė dvi jų grupes. Vieni jų ruošiasi, nagrinėja, tyrinėja gyventojų įpročius, renka informaciją, stebi gyvenimo ritmą, tikrina pašto dėžutes. Antroji grupė veikia spontaniškai, praeidami pro vitriną, langą, pamato vertingą daiktą ir jo užsinori. Jei tuo metu nebūtų užkliuvęs žvilgsnis, gal ir to nusikaltimo nebūtų.
Kalbėdamas ant apie pirmąją vagišių grupę, „Apsaugos komandos“ vadovas pastebi, kad signalizacijos priemonės tikrai padeda nuo jų apsisaugoti.
„Pastebėję, kad yra įrengta signalizacija, jie nerizikuoja. Pasitaiko atvejų, kai atliekama žvalgyba – išdaužiamas langas, suveikia signalizacija, vagys iš šalies stebi, kas bus toliau. Jei patruliai neatvažiuoja, jie imasi darbo“, – pastebi A.Iljeitis.
Pasak pašnekovo, nors galutinį nusikaltimo tyrimą atlieka policija, jau iš pirmo žvilgsnio galima atskirti, kada darbavosi mėgėjas, o kada – profesionalas. Tie, kurie ruošiasi žaibiškai vagystei, būna viską suplanavę, apskaičiavę. Tokiu atveju klientas patiria minimalius nuostolius. Kur kas blogiau, kai vagys darbuojasi kelias valandas – išlupinėja plyteles, apverčia namus aukštyn kojomis.
Atsakomybės nė viename darbe nestigo
Anot „Apsaugos komandos“ vadovo, paprašyto įvertinti darbą valstybinėje struktūroje ir versle, atsakomybės nei viename, nei kitame nestigo. Tik ji – skirtinga.
„Versle sprendimai priimami pamatavus ekonominę naudą. Esi atsakingas už rezultatą. Valdiškame darbe dažnai taikoma kolektyvinė atsakomybė, o čia – tiesioginė. Tik nuo tavęs priklauso, pavyks ar nepavyks projektas“, – tokius skirtumus įžvelgė „Apsaugos komandos“ vadovas A.Iljeitis.
