Buvo didžiausi obuolių eksportuotojai pasaulyje
Žvelgiant į lenkų ūkininką Kšyštofą Čarneckį, sunku nuspėti, kad dar visai neseniai jis smarkiai nukentėjo nuo Rusijos įvestų sankcijų. Jo šeimai priklauso 60 ha medelynas, netoli Varšuvos, kuriame dera obuoliai.
Didžiąją dalį derliaus, kurio iš viso būdavo apie tūkstantį tonų per metus, lenkas išveždavo į Rusiją, rašo „Vedomosti“. Taip buvo iki 2014 metų rugpjūčio, kai Rusija uždraudė importuoti ES užaugintus vaisius ir daržoves bei kitas prekes.
Lenkijos statistikos tarnybos duomenimis, 2014 m. šalis buvo didžiausia obuolių eksportuoja pasaulyje. 2013 metais 55 proc. Lenkijos obuolių derliaus keliaudavo į Rusiją, todėl šios šalies ūkininkai labiausiai nukentėjo nuo embargo.
Kitų šalių importuotojai pasinaudojo Rusijos draudimais tam, kad lenkiškų obuolių kaina būtų dar mažesnė.
Pasak K.Černeckio, jo pajamos 2014 metais susitraukė per pusę. „Ūkininkų praradimai buvo milžiniški. – sako jis. – Žinoma, didžiausio pirkėjo praradimas mus paveikė negatyviai. Buvome didžiausi eksportuotojai pasaulyje, o po to mus įspraudė į kampą ir mes nežinojome, ką daryti su savo obuoliais“.
Už padirbtus dokumentus – po 500 eurų
Kai kurie augintojai obuolius ėmė pardavinėti žemiau savikainos. Kitiems labiau pasisekė, nes galėjo palaukti iki pavasario, kai kainos šiek tiek ūgtelėjo.
Ūkininkai taip pat rado būdų, kaip apeiti embargą. Jie mokėjo tarpininkams iš tokių šalių kaip Serbija ir Baltarusija, kad šie padirbtų dokumentus ir tokiu būdu eksportuotų obuolius į Rusiją, „Vedomosti“ pasakojo kitas lenkų ūkininkas Martinas Chermanovičius.
„Visiems žinoma, kad šie obuoliai buvo ne tų šalių pirkėjams, o Rusijai. Girdėjau, kad padirbti dokumentus vienam vilkikui kainuodavo beveik 500 eurų“, – pasakojo jis, kuris įsitikinęs, kad dėl embargo labiau nukentėjo ne lenkų ūkininkai, o Rusijos vartotojai. Nes jiems išaugo kainos.
M.Chermanovičiaus teigimu, iškart, kai Lenkija 2004 m. tapo ES nare, labiau pradėjo orientuotis į ES, o ne Rusijos rinką. Dabar ūkininkas į Rusiją eksportuoja 15 proc. savo užauginamų obuolių, nors pelnas vis tiek sumažėjo 25 proc.
Lenkas rado naujų rinkų, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Honkonge. Jo žodžiais, Afrikoje ir Azijoje yra patrauklios rinkos, tačiau į jas įžengti neužtenka metų. Tačiau reikia susitarti su vietos valdžiomis.
Nukentėję gauna kompensacijas
„Teigiama embargo pusė yra ta, kad ne tik mes, bet ir kitos Lenkijos kompanijos pradėjo ieškoti naujų rinkų. Dėl politinių sumetimų jos jau nežiūri į Rusiją taip, kaip anksčiau“, – pasakojo ūkininkas.
Lenkijos valdžia taip pat bando visokeriopai padėti atrasti naujus pirkėjus. Neseniai lenkiškus obuolius įsileido Kanada, o Japonija ir Ukraina įsiveža lenkišką jautieną.
Nukentėjusiems nuo embargo išmokama ir finansinė parama. Čarneckio žodžiais, obuolių augintojai gavo po 800 zlotų (190 eurų) kompensaciją už hektarą. Pagal ES programą, valstybė gali išpirkti 15 proc. derliaus, skirto Rusijos eksportui, ir atiduoti labdarai.
Lenkijos augintojai žino – gali palaukti, kol obuolių kainos dar paaugs arba eiti lengvesniu keliu – išvežti juos į Serbiją.
„BNP Paribas“ duomenimis, Lenkijos eksportas 2014 m. paaugo 4,5 proc., dėka pardavimų Belgijoje, Prancūzijoje, taip pat Serbijoje ir Baltarusijoje. Analitikai prognozuoja, kad šiais metais eksportas augs 8 proc.
Olandai prekiaus kitų gėlėmis
Olandijos gėlių augintojų Rusijos embargas iš pradžių nepalietė. Nes gėlės nepateko į draudžiamų importuoti prekių sąrašą. Tačiau galiausiai atėjo eilė ir jiems.
Rusijos garsioji tarnyba „Rosselchodnadzor“ įžvelgė pavojų olandiškose tulpėse ir chrizantemose, todėl paskelbė apie ribojimus.
Šoką patyrę olandai greitai rado naują būdą, kaip likti Rusijos rinkoje. Jie nusprendė Rusijoje per savo atstovybę pardavinėti kitų šalių gėles. Taip siekia išlaikyti rinkos dalį. Apie tai TASS agentūrai pranešė Rusijos prekybos atstovybės vadovas Aleksandras Čerevko.
Garsusis olandų gėlių aukcionas „Flora Holland“ ketina atidaryti atstovybę Rusijoje. Pirmosios derybos, beje, buvo dar prieš trejus metus. Tačiau dabar dėl draudimo Rusijoje derybos vėl atnaujintos. Ir garsusis aukcionas gali pradėti kitų šalių gėlėmis Rusijoje, taip apeinant nuožmiosios tarnybos draudimus.
Dabar olandų gėlės į Rusiją patenka tik po itin griežtos patikros, tikrinamas kiekvienas krovinys, reikalaujama laboratorijos tyrimų. Be to, svarstoma tokius pačius ribojimus įvesti ir Čekijos bei Slovakijos gėlėms, importuojamoms į Rusiją.
Lietuvos pienininkams mažiau pasisekė
Lietuvos pieno perdirbėjai sakydavo, kad rado naujas rinkas, iš dalies pakeitusias Rusiją. Tačiau šių metų bendrovių finansiniai rezultatai rodo, kad alternatyvos nebuvo pelningos.
Daugiausiai pieno produktų iki embargo išveždavo „Pieno žvaigždės“. Pernai sausio-birželio mėnesiais bendrovė buvo uždirbusi 1,058 mln. eurų grynojo pelno.
Tačiau pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 495 tūkst. eurų neaudituotų grynųjų nuostolių. Bendrovės pardavimo pajamos šiemet, palyginti su pirmuoju 2014-ųjų pusmečiu, sumažėjo 39,2 proc. iki 82,374 mln. eurų, teigiama „Pieno žvaigždžių“ šešių mėnesių veiklos ataskaitoje. Pasak „Pieno žvaigždžių“, pardavimų kritimą lėmė pastebimai sumažėjusios produkcijos kainos ir uždaryta Rusijos rinka.
AB Vilkyškių pieninė gavo per pirmąjį pusmetį gavo 30 proc. mažiau pajamų, o grynasis pelnas krito 3,7 karto. AB „Žemaitijos pieno“ pardavimai tuo pačiu metu susitraukė dešimtadaliu, tačiau pirmus šešis metų mėnesius baigė pelningai. AB „Rokiškio sūris“ grynasis pelnas šių metų I pusmetį buvo 23,04 proc. mažesnis nei tuo pačiu metu pernai ir siekė 0,9 milijono eurų.Parengė Marius Jokūbaitis
