Ekologišką fabriką įkūrė kooperatyvas „Grybai LT“. Į jį investavus 6 milijonus eurų, šiandien fabrikas pasiruošęs priimti produkciją iš visos Lietuvos, o su lietuviškais grybais supažindinti visą pasaulį.
Ne iš gero gyvenimo
„Idėją įkurti tokį fabriką atsirado ne iš gero gyvenimo. Jei pamenate, prieš 5-7 metus buvo kilusi tokia e. coli bakterijų krizė“, - sakė Grybų augintojų ir perdirbėjų asociacijos prezidentas ir fabriko idėjos autorius Kęstutis Juščius.
Kilus bakterijų krizei Rusija uždarė savo sienas, o Lietuvos grybų augintojai tuo metu kasdien ten tiekdavo 15 tonų produkcijos.
„Visa ta produkcija tuomet keliavo į šiukšlių konteinerį. Grynų grybų nebuvo galima kažkur kitur parduoti, nes Lietuvoje nebuvo jokios perdirbimo gamyklos, kuri galėtų susitvarkyti su tokiu kiekiu produkcijos“, - atsiminė K.Juščius.
Tuomet grybų augintojai suprato, kad jei nesugebės tokių kataklizmų atveju išsaugoti savo produkcijos, jiems tai taps rimta problema. Taip ir kilo idėja mobilizuoti pajėgumus produkcijos perdirbimui.
Atveria pasaulines rinkas
Kita problema – Lietuvoje trūko profesionalios grybų perdirbimo gamyklos. Be jos šviežių lietuviškų pievagrybių galiojimo terminas – 7 dienos.
„Jau esame ir jūrą perplaukę, iki Norvegijos fjordų nuvažiavę, bet toliau negalime, nes produkcija nebus tokia šviežia kaip vietinė“, - pasakojo K.Juščius.
Moderniomis technologijomis konservuojant grybus, juos galima vartoti visus metus, o tai lietuviškiems pievagrybiams atveria viso pasaulio rinkas.
Pasirinktas kelias – ekologiškas, o pakuotės – netradiciškos. Konservuotus grybus ir daržoves esame įpratę matyti stiklainiuose ar skardinėse, tačiau šiame fabrike jie pakuojami į specialius plastikinius maišelius, kurie vėliau užlydomi.
„Tokia pakuotė sveria tik 4-5 gramus. Pradžioje bijojome, kad pirkėjai nebus tuo patenkinti, bet nei vienas nesiskundė. Žmonės vis daugiau dėmesio skiria tvarumui ir ekologijai, dėl to tokį kelią ir pasirinkome“, - kalbėjo K.Juščius.
Dirba robotai
Sakydamas, kad fabrike jų daugiau nei žmonių, robotas nemelavo. Dirbant su tokiomis technologijomis bei ypatingomis pakuotėmis, būtinas visiškas tikslumas, dėl to nuspręsta fabriką automatizuoti.
Pievagrybių ir daržovių perdirbimas čia visiškai automatizuotas – mašinos grybus plauna, verda, sveria ir pakuoja.
Iš grybų augintojų surenkama produkcija atvežama į fabriką, kur ji laikoma šaldytuvuose. Vėliau grybai keliauja į vandenį, kur atsikrato žemių bei kitų nešvarumų, kol plaukia iki virimo cecho. 12 metrų aukščio vandens bokšte iš grybų ištraukiamas visas oras.
„To reikia, kad grybus virti reiktų kuo trumpiau ir prarastume kuo mažiau produkcijos. Kitaip mūsų išeiga būtų ne 70, o 50 proc.“, - pasakojo K.Juščius.
Grybai verdami, o paskui pakuojami ir sterilizuojami. Visame fabrike žmonių reikia tik vienoje vietoje – tikrinant grybų kokybę ir tinkamumą tolimesniam apdorojimui. „Šį procesą taip pat būtų galima automatizuoti, bet kol kas žmogaus akis pastabesnė ir geriau žino, ko nori pirkėjai, už mašinas“, - sakė K.Juščius.
Dirba naktimis
K.Juščius teigė, kad jeigu fabrikas nebūtų visiškai automatizuotas, būtų galima įsteigti daugiau naujų darbo vietų.
„Bet ar kas nors norėtų taip dirbti? Tarkime visą dieną tiesiog kilnoti dėžutes“ - tikino jis.
Tarkime ruošiant pakuotes sterilizavimui, jas po vieną reikia suguldyti į specialias dėžes, kad nesiliestų ir sterilizacija truktu kuo trumpiau. Šis darbas vyksta visą parą.
Šiuo metu fabrike dirba 20 darbuotojų, bet planuojama šį skaičių padidinti. Dieną jie tikrina grybų bei daržovių kokybę, o darbo valandoms pasibaigus keliauja namo. Tuomet čia šeimininkauja robotai – nepavarstančios mašinos grybus nešioja, pakuoja ir tvarko visą parą.
„Manome, kad turime kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas, o mechaninius darbus palikti mašinoms“, - pasakojo fabriko idėjos autorius.
