„Vietname restoraną atidarau per mėnesį, o čia, Vilniuje, man reikia 5 mėnesių, nes Lietuvoje žmonės dirba lėčiau.
Lietuviai lyg susitarę vis sako: kitą savaitę, kitą savaitę. Norėčiau, kad Vietname dirbtų lėčiau, o Lietuvoje greičiau“, – atsiduso Gedimino prospekte virėju savo paties restorane dirbantis Than Hong Namas.
Per devynias valandas iš Vietnamo į Maskvą atskridusį, o po to Vilnių pasiekusį vietnamietį pasitiko sniegas ir žvarbūs žiemos orai. Jam tikrai šalta, todėl atvykėlis stengiasi be reikalo lauke nevaikščioti.
10 restoranų tinklą „White Lotus“ Vietname valdantis Than Hong Namas pradėjo galvoti apie savo verslo plėtrą Europoje.
Jo draugas verslininkas, nemažai keliavęs ir baigęs mokslus JAV Harvardo verslo mokykloje, pasiūlė pagalvoti apie Lietuvą.
Jis teigė, kad Lietuva – kitokia negu kitos Europos šalys. Jie atvyko vasarą apsidairyti.
Patiko ir miestas, ir vilniečiai. Taip kilo mintis Gedimino prospekte pernai įkurti vietnamietišką restoraną „White Rice“.
– Vilniuje atidarytas pirmas jūsų restoranas Europoje. Kodėl Vilniuje?
– Daug galvojau apie restoranų plėtrą užsienyje. Taip jau susiklostė, kad man pasiūlė pagalvoti apie Lietuvą.
Aišku, kiek nustebau. Nors ir mėgstu investuoti naujose rinkose, Lietuva yra visiškai nauja rinka mums, vietnamiečiams.
Čia nematyti tiek daug vietnamiečių kaip kitur Europoje. Atlikome tyrimus, apvaikščiojome kitus panašius restoranus. Ragavome patiekalus kavinėse ir restoranuose.
Įsitikinome, kad Vilnius – tinkama vieta verslui ir investicijoms. Degėme noru pristatyti patį Vietnamą ir vietnamietišką virtuvę čia, Vilniuje.
Tai nėra taip paprasta. Atsivežėme 3 vietnamiečius virėjus, kurie ruošia visus patiekalus restorano virtuvėje. Jeigu nori pasiūlyti vietnamietiško maisto, turi turėti ir virėjus iš Vietnamo.
Tikimės ateityje atsivežti jų daugiau, nes jau galvojame plėstis. Tačiau kol kas nežinau, kiek dar restoranų atidarysime Lietuvoje.
– Per kiek laiko Vilniuje atidarėte restoraną?
– Atvykome pernai birželį apsidairyti. Liepos mėnesį nutarėme atidaryti restoraną. Pradėjome patalpų remontą.
Aš rūpinausi restorano interjeru ir baldais. Beje, visi baldai atvežti iš Vietnamo ir yra vietnamietiški.
Net didžiulė lubų vėduoklė, lempos – irgi iš Vietnamo.
Hanojuje yra garsus 5 žvaigždučių viešbutis „Metropole“. Mūsų atvežti baldai labai panašūs į tuos, kurie stovi šiame prancūzų-vietnamiečių viešbutyje. Tai vietnamietiškas stilius.
– Ar pats dirbsite Vilniuje atidarytame restorane?
– Aš čia tik laikinai – tvarkiau restorano atidarymo reikalus. Netrukus grįšiu į Vietnamą.
Šiek tiek šokiruoja orai, nes anksčiau čia lankiausi vasarą.
Tą kartą buvau Trakuose, ten plaukiojau laivu. Buvo labai gražu. O dabar žiema, yra sniego. Reikia laiko prisitaikyti, priprasti prie tokių orų. Bijau susirgti, nes man labai šalta.
Tačiau ateityje tikiuosi gyventi Vilniuje. Noriu čia ne tik dirbti, bet ir gyventi.
Man patinka tokie miestai kaip Vilnius, kur nėra tiek daug žmonių kaip Vietname.
– Prieš atvykdamas žinojote ką nors apie Vilnių?
– Girdėjau, jog čia turistų traukos centras, nors atvykęs pastebėjau, kad turistų čia mažiau negu kitose šalyse.
Mano pažįstamas verslininkas, susipažinęs su Vilniumi, patarė man čia apsilankyti. Jis sakė, kad Vilnius kitoks negu kitos Europos sostinės.
Tai senas miestas, kuris stengiasi išlaikyti savo istorinius pastatus, architektūrą. Taip pat girdėjau, kad čia, Lietuvoje, nuostabi gamta ir švarus oras, priešingybė Vietnamui ir ypač Hanojui, kur labai daug automobilių ir didelis oro užterštumas.
– Vilnius kitoks nei kitos Europos sostinės. O vilniečiai skiriasi nuo europiečių?
– Taip, lietuviai irgi kitokie negu kiti mano sutikti europiečiai kitose Europos šalyse.
Bendraudamas su žmonėmis Lietuvoje jaučiu, kad lietuviai nuoširdesni, atviresni.
Jie visai kitokie negu prancūzai ar vokiečiai.
– Kas jus atvedė į kulinariją ir restoranų verslą?
– Mano mama puikiai gamina, jai patinka ruošti įvairius patiekalus. Anksti susidomėjau kulinarija ir būdamas dešimties jau gamindavau 6 skirtingus patiekalus vakarienei.
Vietname klesti gatvės maisto kultūra. Todėl, kai buvau mažas, dažnai Hanojuje užeidavau kur nors užkąsti.
Tėvai duodavo šiek tiek pinigų papusryčiauti ar papietauti.
Pavyzdžiui, pusryčiams valgydavome lipnius ryžius su kiauliena arba vietnamietišką sumuštinį, kuris kimštas vištiena arba kiauliena. Valgiau ir domėjausi, kaip jie pagaminti. Taip ir prasidėjo mano kelias į kulinariją.
– Kiek suprantu, jūs mėgstate vykti į kitas šalis ir ragauti tenykščius patiekalus?
– Taip, domiuosi kulinarija, todėl važiuoju ir į tolimesnes šalis, ten mėgstu užeiti į gerą restoraną, pavalgyti.
Kai pamatau kokį naują patiekalą, bandau atspėti naudotus prieskonius, pipirus, kitas sudedamąsias patiekalo dalis.
Keliauju, kad paragaučiau ko nors naujo.
– Kuo išsiskiria vietnamiečių virtuvė?
– Verdamos labai įvairios sriubos. Pas mus dažniausiai sriuba yra pagrindinis patiekalas, o Lietuvoje ji – tik įžanginis valgis.
Todėl būna, kad lietuviai užsisako sriubos ir dar antrąjį patiekalą – suktinukų.
Jiems iš pradžių atnešami suktinukai, o tik po to sriuba. Lietuviai nustemba.
Tačiau patiekalai pas mus gaminami labai greitai. Mūsų virėjai iš Vietnamo virtuvėje pripratę suktis kaip vijurkai.
– Ar ragavote lietuviškų patiekalų?
– Teko lankytis Trakuose, valgiau kibinų. Visų rūšių neišragavau, todėl į kibininę teks eiti dar kartą. Dar šaltibarščių ragavau. Žinoma, reikės paskanauti ir kitų patiekalų.
Jūsų virtuvėje yra nuostabių gaminių, tokių kaip sūriai ir grietinė. Labai mėgstu sūrį.
Vietnamiečiai valgo daug sūrio, nemažai jo įvežama į šalį. Turime didelį pasirinkimą jautienos, kurią importuojame iš JAV.
– Kokie didžiausi skirtumai tarp Vietnamo ir Lietuvos?
– Vietname didesnė gyvenimo sparta. Ten viskas vyksta greičiau nei Lietuvoje, net dirbama greičiau.
Žmonių daug ir visi skuba. Vietname restoraną atidarau per mėnesį, o čia, Vilniuje, man reikia 5 mėnesių, nes Lietuvoje žmonės dirba lėčiau.
Kai atvykau į Lietuvą, pajutau, kad ne visi nori nuolat normaliai dirbti. Kodėl? Lietuviai daug kur lėtai dirba, ne tik restoranuose ir kavinėse.
Geriausia būtų, jei Vietname dirbtų lėčiau, o Lietuvoje greičiau. Užsisakius maisto Hanojuje po 3–5 minučių patiekalai jau garuoja ant stalo.
Čia, Vilniuje, 10 minučių tyrinėjamas valgiaraštis. Man Vilniuje restorane padavėjas paduoda valgiaraštį ir grįžta po kokių 15 minučių.
Kai esi išalkęs, toks laukimas prilygsta amžinybei. Kai užsisakai patiekalą, Vilniaus kavinėje ar restorane lauki dar 15–20 minučių, kol jis atnešamas.
Mūsų restorane Vilniuje maistas patiekiamas greitai – per dešimt minučių. Vietnamiečiai virėjai dirba kaip Vietname.
