Tuo metu „Baltic Filter“ vadovas Eidminas Kasparevičius tikina, kad motyvuoti ir sėkmingi darbuotojai yra ne tiek jo, kiek pačių darbuotojų, nuopelnas. Jis pripažįsta, kad kartais dar sunku patikėti, jog prieš 30 metų savo garaže pradėjęs gaminti filtrus šiandien turi vieną didžiausių įmonių rajone.
Šiandien „Baltic Filter“ pagamina apie 5 mln. filtrų per metus, eksportuoja į 54 valstybes, turi 132 darbuotojus ir gali pasidžiaugti 10 mln. eurų apyvarta per metus. Tačiau pradžia atrodė visiškai kitaip.
Sudėtinga pradžia
Kaip pasakoja Eidminas, idėja veiklai kilo dėl tuometinio deficito. Pasak jo, 1992 metais, atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos, buvo daug automobilių, tačiau nebuvo automobilių detalių, nebuvo filtrų – taip kilo mintis filtrus pasigaminti pačiam.
„Jeigu nėra kur nusipirkti, reikia pagaminti ir parduoti. Aš atsiveždavau žaliavas, pats pagamindavau, pats parduodavau – būdavau vienas darbuotojas. Pasiimi produktą, išanalizuoji ir sugalvoji kaip gaminti“, – veiklos pradžią prisiminė E. Kasparevičius.
Įdomiausia, kad ne pagaminti filtrą automobiliui, tačiau gauti reikiamas žaliavas jo gamybai buvo pats didžiausias iššūkis.
„Sovietų Sąjungoje tik vienoje gamykloje buvo gaminamos tos žaliavos, Ukrainoje. Man teko ilgai važinėti, ilgai ieškoti, aišku, niekas tos informacijos neduodavo, viskas buvo užslaptinta. Labai sudėtinga buvo prieiti į tas gamyklas, keistai atrodė, lietuvis atvažiavęs žaliavos ieško. Bet pavyko“, – džiaugiasi Eidminas.
Geidžiamiausio darbdavio reputacija
Paklaustas, kokia yra motyvuotų ir laimingų darbuotojų, kuriais garsėja visoje Lietuvoje, paslaptis, Eidminas tikina, kad viskas svarbu – ir darbuotojus įtraukiantis veiklos pobūdis ir pačių darbuotojų vidinė motyvacija, ir geras atlyginimas.
„Svarbus ir bendras darbuotojų įtraukimas į įmonės veiklą, ne tai, kad darbdavys sako „Dirbti reikia!“, bet kad jie patys būtų suinteresuoti tai daryti. Įtraukia ir pačių darbuotojų atsakomybė, nes čia jie žino, ką daro ir už ką daro“, – patarimais dalinosi įmonės vadovas.
Filtrų gamykloje – kintamas atlyginimas, kuris priklauso nuo gamybos ir pardavimų kiekio,atlyginimų vidurkis siekia 1700 – 1800 eurų ant popieriaus.
Eidmino teigimu, nors specifinių darbuotojų ir trūksta, tačiau apskritai norinčiųjų dirbti įmonėje – labai daug, o darbuotojų kaita nedidelė. Viena to priežasčių – ir darbdavio polinkis suteikti galimybes visiems, leisti jiems kilti įmonėje.
„Aš manau, jeigu žmogus nori mokytis, jis išmoksta, kad ir 8 klases baigęs. Viskas priklauso nuo žmogaus, ar jis nori tą darbą dirbti ir uždirbti. (...) Mūsų įmonėje yra tokių, kurie dirba nuo pat įmonės įkūrimo“, – pasakojo Eidminas.
Priviliojo užsieniečių
Įmonėje sau vietą atrado ir laisvai lietuviškai kalbantis italas Daniele Lufino. Prieš 20 metų pagal studijų mainų programą į Kauną atvykęs italas Širvintų filtrų įmonėje pradėjo kaip vertėjas, tačiau gabus vyras greitai buvo pakviestas dirbti su pardavimais.
D.Lufino manymu, Italijos aukšto rango vadybininkams dirbti Lietuvoje šiuo metu yra geriau, negu Italijoje.
„Lietuva tokia šalis, kad labai daug galimybių yra, auganti ekonomika, labai skiriasi nuo Italijos. Kiek teko su savo bendraamžiais susitikti, kai grįžtu į Italiją, manau, kad man labiau pasisekė“, – pasakojo D.Lufino.
Italas, kitais metais planuojantis kelti vestuvių puotą, pabrėžia ir malonesnę darbinę aplinką.
„Kas Lietuvoje yra geriau, negu Italijoje? Glaudesnis kolektyvas. Su juo švenčiame šventes, gimtadienius. Italijoje darbas yra darbas, draugystė yra kiti dalykai – baigiasi darbas, ir mataisi su kitais žmonėmis. O čia susidaro bendruomenė“, – džiaugėsi D.Lufino.
Tuo tarpu prieš 16 metų į Lietuvą atsikraustęs prancūzas Christophe Marie, mokyklos metais iš Pietų Prancūzijos mainams atvykęs į Alytaus „Volungės“ mokyklą, sutinka su D.Lufino nuomone, kad tik atvykus Lietuva atrodė labai egzotiška, tačiau per šį laiką šalis labai pasikeitė.
„Suradau šią įmonę, ir nors ji įsikūrusi kaimei, bet per tą laiką viskas drastiškai pasikeitė. Jūsų šalis, jūsų mentalitetas. Dabar žmonės priima užsieniečius ne taip, kai anksčiau: „Kas čia per ateivis?“. Nors iš pradžių buvo tokių žvilgsnių, bet paskui žmonės priprato“, – kalbėjo C.Marie.
Iš pradžių rūpinosi pirkimais, o dabar – pardavimo skyriuje dirbantis prancūzas prisimena daugybę kuriozinių situacijų – nuo pirmosios žiemos šoko iki į išorę stumiamų Lietuvos parduotuvių durų, nuo kurių pats ne kartą nukentėjo. Tačiau taip pat jį stebina kitoks kultūrų požiūris į kalbas.
„Kai važiuoju į svetimą šalį, mėgstu suprasti kitus ir būti suprastas. Pavyzdžiui, lietuviai kalba apie rusus, kad daug jų gyvena Lietuvoje daug metų ir net neišmoksta lietuvių kalbos. Man tai nesuvokiamas dalykas. Pavyzdžiui, Prancūzija buvo sukurta pagal kalbą, kalba suvienijo šalį. Kalba visada yra svarbiausias dalykas“, – stebėjosi C.Marie.
Svajojo grįžti iš emigracijos
Penkerius metus Danijos uoste ir pusmetį Olandijos medelyne išdirbęs Ovidijus Visockas teigia, kad vos užsidirbęs pinigų namo sutvarkymui skubėjo grįžti atgal į Lietuvą, o gerai apmokamą darbą gimtosiose Širvintose rado labai greitai.
„Galbūt pasisekė, bet darbą radau labai greitai. Altyginimu esu tikrai patenkintas. Galima kiek nori lyginti atlyginimus, bet užsienyje ir išlaidos kitokios“, – pasakojo gamyboje dirbantis O.Visockas.
Vyras pasakojo, kad plano likti užsienyje neturėjo, todėl kalbos nesimokė. Ir nors užsienyje užsidirbo, tačiau savas ten nepasijuto.
„Danijoje buvo labai liūdna buvo, nesijaučiau savas. Ten ir darbo pobūdis kitoks, per išeigines nėra ką veikti. Lietuvoje geriau, smagiau – namai, draugai ir sava aplinka“, – prisipažino širvintiškis.
Vos rugsėjo pabaigoje iš Anglijos po šešerių metų emigracijos grįžęs Dovydas Drublionis pasakoja, kad į Lietuvą parvykti norėjo dėl vaiko, o namo grįžo vos sužinojęs apie pasiūlymą Širvintų filtrų gamykloje.
„Po mokyklos buvau įstojęs studijuoti, bet pritrūko pinigų, tai sugalvojome išvažiuoti. (...) Dabar sugalvojome grįžti, kadangi vaikui pusantrų metų, atėjo metas eiti į darželį. Darbas čia geras, esu patenkintas“, – pasakojo D. Drublionis.
Atlyginimas motyvuoja
Įmonės lengvųjų automobilnių filtrų gamybos skyriaus vadovo Simo Buinicko teigimu, nuo pačio darbuotojo motyvacijos priklauso tiek jo darbo našumas, tiek uždarbis.
„Ir pat pradžių mums buvo pasakyta, kad nėra valandinio atlygio. Norėjo, kad žmonės labiau stengtųsi. D.Drublionis pakeitė anksčiau dirbusį žmogų, jis yra labiau motyvuotas. Gal todėl, kad šešerius metus užsienyje dirbo ir žino, ką reiškia dirbti. Jis visą laiką klausia: „O kas toliau?“, – kolegą gyrė S. Buinickas.
Jo teigimu, jeigu yra noras dirbti, darbuotojas greitai ras būdų padidinti darbo našumą, o tuo pačiu – ir atlyginimą.
„Pirmą mėnesį, per bandomąjį laikotarpį Dovydas dirbo už minimalų atlyginimą, tačiau niekam neturėjo priekaištų. Sakė: „Viskas gerai, tik duokit darbo!“. Jis išties buvo suinteresuotas čia dirbti. Visiems bandau įrodyti, kad nuo pačio darbuotojo priklauso našumas. Tas, kuris nori dirbti, užsidirbti, pas mus ir užsidirba, o tas, kuris nerodo rezultatų, tai kaip jį bemotyvuotum, nieko nebus“, – tikino skyriaus vedėjas.
S. Buinicko teigimu, vidutiniškai darbuotojai gamyboje uždirba 900 eurų į rankas, o dirbti į Širvintų filtrų fabriką atvažiuoja ir Vilniaus, Kauno, Ukmergės gyventojai.
