Kai 2020 m. sausį D.Medvedevas neteko premjero posto, „Forbes Real Time“ duomenimis, šalyje buvo 102 verslininkai milijardieriai.
2012 m. pavasarį, sudėjus pirmajame Rusijos turtingiausių žmonių dešimtuke esančių asmenų turtą, gauta 140,3 mlrd. JAV dolerių suma. Šių metų gegužę ji buvo pakilusi iki 199,5 mlrd. JAV dolerių.
Tie aštuoneri metai, kuriuos D.Medvedevas išbuvo premjero poste, šalies verslui buvo sunkūs. Kita vertus, būta ir naujų galimybių – gana paminėti Olimpiadą Sočyje, Pasaulio futbolo čempionatą bei Rusijai kitų šalių taikytas sankcijas.
Dėl to 31 verslininkas iš tų, kurie į „Forbes“ sąrašą pakliuvo 2012 metais, nustojo būti milijardieriais. Tačiau juos pakeitė 37 nauji veidai, tarp jų ir viena moteris – Tatjana Bakalčiuk.
O štai didžiausią pakilimą ir didžiausią nuopolį, premjero pareigas einant D.Medvedvui, sąskaitose patyrusių verslininkų sąrašas.
Leonidas Michelsonas
Turtas 2012 m. – 11,9 mlrd. JAV dolerių.
Turtas 2020 m. – 26,4 mlrd. JAV dolerių.
Per 8 metus padidėjo 14,5 mlrd. JAV dolerių.
Didžiąją Leonido Michelsono turto dalį sudaro stambūs gamtinių dujų gamintojos „Novatek“ (24,76 proc. ) ir naftos chemijos įmonės „Sibur“ (48,48 proc.) akcijų paketai. Pagrindinis jo partneris – Genadijus Timčenka, Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas milijardierius.
„Kompanija „Novatek“ – mano gyvenimas. Nekorektiška ją paversti skaičiais“, – 2005 m. pareiškė L.Michelsonas, kurio turtas tuomet siekė 900 mln. JAV dolerių.
2012 m. jis, turėdamas 11,9 mlrd. JAV dolerių, pirmą kartą pateko tarp dešimties turtingiausių rusų.
Per pastaruosius ketverius metus L.Michelsonas tris kartus buvo įrašytas į turtingiausių rusų reitingą.
2012 m. birželį „Novatek“ sudarė 10 metų dujų tiekimo vokiečių kompanijai „EnBW“ sutartį, kurios vertė – 6 mlrd. eurų.
2014 m. „Novatek“ pateko tarp įmonių, kurioms JAV ėmė taikyti sankcijas.
2017 m. gruodį kompanija pastatė „Jamal SPG“ – suskystintųjų gamtinių dujų – gamyklą, kurios vertė – 27 mlrd. JAV dolerių. „Novatek“ dalis šioje gamykloje – 53,3 proc., prancūzų „Total“ — 20 proc., kinų CNPC ir Šilko kelio fondo — 29,9 proc.
2019 m. „Sibur“ atidarė vieną stambiausių Rusijoje naftos chemijos įmonių „Zapsibneftechim“.
Genadijus Timčenka
Turtas 2012 m. – 9,1 mlrd. JAV dolerių.
Turtas 2020 m. – 22,1 mlrd. JAV dolerių.
Per 8 metus padidėjo 13 mlrd. JAV dolerių.
Pirmą kartą į „Forbes“ sąrašą prezidento V.Putino draugas ir giminaitis Genadijus Timčenka pateko 2008 m., kai jo turto vertė siekė 2,5 mlrd. JAV dolerių.
Nors 2014 m. pavasarį JAV įvedė sankcijas jam ir su juo siejamoms kompanijom, G.Timčenkos turtas per pastaruosius aštuonerius metus išsipūtė 13 mlrd. JAV dolerių. Likus dienai iki sankcijų, 2014 m. kovo 19 d., G.Timčenka savo partneriui švedui Torbjörnui Törnqvistui pardavė 44 proc. naftos tiekėjos „Gunvor“ akcijų.
Šiandien G.Timčenkai priklauso 23,49 proc. „Novatek“ akcijų, 17 proc. „Sibur“ akcijų, mažiau nei 50 proc. „Strojtransneftegaz“, 80 proc. statybos bendrovės „Strojtransgaz“ ir 80 proc. „Transoil“ akcijų.
2017 m. verslininkas pateko į „Forbes“ sudaromą „Užsakymų karalių“ sąrašą. Mat „Strojtransgaz“ 2016 m. gavo užsakymų už 15 mlrd. rublių (215,3 mln. eurų), o „Transoil“ sudarė tris 68,8 mlrd. rublių (987,5 mln. eurų) vertės ilgalaikes sutartis su valstybine Rusijos naftos ir gamtinių dujų gavybos ir perdirbimo bendrove „Rosneft“ dėl transporto ekspedicinių paslaugų tiekimo, rašo forbes.ru.
Vagitas Alekperovas
Turtas 2012 m. – 13,5 mlrd. JAV dolerių.
Turtas 2020 m. – 25,9 mlrd. JAV dolerių.
Per 8 metus padidėjo 12,4 mlrd. JAV dolerių.
Buvo 2004-ieji, kai milijardierius Vagitas Alekperovas, sukaupęs turto už 3,9 mlrd. JAV dolerių, pakliuvo į patį pirmąjį „Forbes“ sudarytą turtingiausių rusų verslininkų „Auksinį šimtuką“.
Per aštuonerius metus jo turtas patrigubėjo ir 2012 m. jau buvo vertinamas 13,5 mlrd. JAV dolerių. Per kitus aštuonerius metus, premjero kėdėje sėdint D.Medvedevui, jo turtai padidėjo dar kone dvigubai – iki 25,5 mlrd. JAV dolerių.
Svarbiausias V.Alekperovo rankose – blokuojantis 26 proc. akcijų paketas stambiausioje privačioje rusiškoje naftos kompanijoje „Lukoil“.
2014 m., prieš Sočio olimpiadą, „Lukoil“ atliko Krasnopolianskajos hidroelektrinės rekonstrukciją. Darbų vertė – 475 mln. rublių (6,8 mln. eurų).
Pastaraisiais metais „Lukoil“ akcijų vertė sparčiai kyla. 2018-aisiais ji pažymėjo, V.Alekperovo žodžiais tariant, nepertraukiamą dividendų augimo dvidešimtmetį. „Mūsų dividendų politika akcininkams garantuoja nepertraukiamą dividendų augimą bent tiek, kiek pasiekia infliacija“, – tuomet kalbėjo milijardierius.
Vladimiras Potaninas
Turtas 2012 m. -14,5 mlrd. JAV dolerių.
Turtas 2020 m. – 25,3 mlrd. JAV dolerių.
Per 8 metus padidėjo 10,8 mlrd. JAV dolerių.
Kaip ir V.Alekperovas, taip ir Vladimiras Potaninas pateko į 2004 m. sudarytą pirmąjį „Auksinio šimtuko“ sąrašą. Tais metais jo turto vertė siekė 5,4 mlrd. JAV dolerių. 2012 m. šis skaičius buvo 14,5 mlrd. JAV dolerių, o D.Medvedevo premjeravimo laikotarpiu jis padidėjo dar 10,5 mlrd. JAV dolerių.
Didžiausią vertę turi daugiau nei 30 proc. akcijų paketas nikelio ir paladžio kasybos ir lydymo įmonėje „Norilsk Nickel“. Tai – viena didžiausių tokio pobūdžio veikla užsiimančių įmonių pasaulyje.
Į kalnų kurorto „Roza Chutor“statybas ruošiantis Sočio olimpiadai V.Potaninas investavo 8,7 mlrd. rublių (124,8 mln. eurų) savų lėšų. Iš viso objektas atsiėjo 68,4 mlrd. rublių (981,7 mln. eurų).
Pastaraisiais metais „Norilsk Nickel“ akcijų vertė užtikrintai kyla.
Vladimiras Lisinas
Turtas 2012 m. – 15,9 mlrd. JAV dolerių.
Turtas 2020 m. – 23,3 mlrd. JAV dolerių.
Per 8 metus padidėjo 7,4 mlrd. JAV dolerių.
Turėdamas turto už 4,8 mlrd. JAV dolerių Vladimiras Lisinas pateko į 2004 m. „Auksinį šimtuką“. Po aštuonerių metų milijardieriaus turtas siekė 15,9 mlrd. JAV dolerių, o po dar aštuonerių – 23,3 mlrd. JAV dolerių.
V.Lisinui priklauso 84 proc. Novolipecko metalurgijos kombinato akcijų paketas ir 100 proc. transporto kontroliuojančios bendrovės „Universal Cargo Logistics“ akcijų.
Pastaraisiais metais metalurgijos kompanijos akcijos kyla drauge su metalų rinka. Tam teigiamą poveikį turėjo ir kiek atlėgęs prekybos karas tarp Kinijos ir JAV. Dėl to Novolipecko metalurgijos kombinatas moka dosnius dividendus: 2018 m. V.Lisinas jų gavo 1,6 mlrd. JAV dolerių.
Transporto kontroliuojančiosios bendrovės teikiama nauda ne tokia akivaizdi.
2017 m. D.Medvedevas užstojo Novolipecko metalurgijos kombinatą, kai šis ginčijosi su Eurazijos ekonomine komisija. Pastaroji nustatė, kad kombinatas Kazachstano ir Baltarusijos rinkose – monopolininkas, kuris nuo 2015 m. sausio iki 2016 m. liepos minėtose šalyse taikė 5,3-26 proc. antkainį. Už tai Eurazijos ekonominė komisija Novolipecko metalurgijos kombinatui paskyrė 217 mln. rublių (3,11 mln. eurų) baudą. Kai į komisiją kreipėsi D.Medvedevas, sprendimas dėl baudos buvo sustabdytas.
Ališeras Usmanovas
Turtas 2012 m. – 18,1 mlrd. JAV dolerių.
Turtas 2020 m. – 23,1 mlrd. JAV dolerių.
Per 8 metus sumenko 5 mlrd. JAV dolerių.
Kai 2012 m. į Rusijos premjero postą sėdo D.Medvedevas, Ališeras Usmanovas buvo pirmasis „Forbes“ sudarytame Rusijos milijardierių sąraše. Šių metų sausį „Forbes Real Time“ duomenimis, tarp turtingiausių rusų jis buvo devintojoje pozicijoje.
2012 m. A.Usmanovas savo aktyvus sujungė į „USM Holdings“. Šiandien verslininkui priklauso 49 proc. kontroliuojančiosios bendrovės, į kurią įeina geležies rūdos tiekėja „Metalloinvest“, Baikalo kalnakasybos kompanija „Megafon“. Milijardieriui A.Usmanovui taip pat priklauso ir „Kommersant“ leidykla.
2018 m. A.Usmanovas pardavė 30 proc. jam priklausiusių Londono „Arsenal“ futbolo klubo akcijų. Už jas gavo 550 mln. svarų (653,3 mln. eurų). Dabar turtuolis remia kitą futbolo klubą panašiu pavadinimu – rusiškąjį „Arsenal Tula“.
Šių metų sausį duodamas interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „Financial Times“ verslininkas kalbėjo apie tai, jog svarsto remti britų „Everton“ futbolo klubą, kurio savininkas – senas jo bičiulis ir verslo partneris Farhadas Moshiri. Metų pradžioje „USM Holdings“ už 30 mln. svarų (35,6 mln. eurų) įsigijo naujos arenos, skirtos Liverpulio komandai, pavadinimo teisę.
Olegas Deripaska
Turtas 2012 m. – 8,8 mlrd. JAV dolerių.
Turtas 2020 m. – 4,4 mlrd. JAV dolerių.
Per 8 metus sumenko 4,4 mlrd. JAV dolerių.
Pirmajame „Auksinio šimtuko“ reitinge 2004-aisiais Olegas Deripaska buvo aštuntasis. Tuo metu jo turtas vertintas 4,5 mlrd. JAV dolerių. Per po to ėjusius aštuonerius metus jis išaugo iki 8,8 mlrd. JAV dolerių, tačiau per kitą tokios pat trukmės laikotarpį, kai Rusijos premjeras buvo D.Medvedevas, milijardierius jo dvigubai prarado.
Didžiausią tam poveikį turėjo sankcijos. 2018 m. balandį JAV O.Deripaską ir svarbiausius jo aktyvus: aliuminio įmonę „UC Rusal, kontroliuojančiąją bendrovę „En+“, „EuroSibEnergo“, automobilių gamyklą GAZ – įtraukė į specialų sąrašą. Su jame esančiais asmenimis ir kompanijomis JAV juridiniams ir fiziniams asmenims draudžiama vykdyti bet kokius sandorius.
Sankcijos „En+“ buvo atšauktos, kai O.Deripaska nuo 70 proc. iki 44,95 proc. sumažino joje turimų akcijų dalį. Beveik 14,4 proc. akcijų milijardierius perdavė VTB bankui, dar 3,42 proc. — nepilnamečiams vaikams, tačiau jokių pinigų už perleistas akcijas O.Deripaska negavo.
Jis pats skaičiuoja, kad dėl sankcijų neteko 7,5 mlrd. JAV dolerių.
Vladimiras Jevtušenkovas
Turtas 2012 m. – 6 mlrd. JAV dolerių.
Turtas 2020 m. – 2,2 mlrd. JAV dolerių.
Per 8 metus sumenko 3,8 mlrd. JAV dolerių.
2012 m. sudarytame „Forbes“ sąraše konglomerato „AFK Sistema“ direktorių tarybos pirmininkas Vladimiras Jevtušenkovas, turėdamas 6 mlrd. JAV dolerių turto, užėmė 21 vietą. Kai 2020 m. sausį D.Medvedevas pasitraukė iš premjero posto, V.Jevtušenkovo turtas buvo sumenkęs iki 2,2 mlrd. JAV dolerių.
2014 m. gegužę „Forbes“ jo turtą įvertino 9 mlrd. JAV dolerių. Tų pačių metų rugsėjį turtuoliui skirtas namų areštas kaltinant tuo, kad, įsigydamas naftos kompaniją „Bashneft“, jis plovė pinigus. 2014 m. gruodį įmonęs akcijos perėjo valstybei, o namų areštas V.Jevtušenkovui buvo panaikintas. Galiausiai 2016 m. spalį „Bashneft“ parduota „Rosneft“.
2017 m. V.Jevtušenkovas sulaukė daugiamilijardinio ieškinio iš „Rosneft“ ir „Bashneft“. Iš turtuolio reikalauta kompensuoti žalą, kurią „Bashneft“ esą patyrė tuo metu, kai ją valdė „AFK Sistema“.
Dėl ieškinio pastarosios kapitalizacija smuko daugiau nei dvigubai ir iki šiol negrįžta į pirminį lygį.
Viskas baigėsi tuo, kad kompanijos 2017 m. gruodį sudarė taikos sutartį, pagal kurią „AFK Sistema“ ieškovams pažadėjo sumokėti 100 mlrd. rublių (1,44 mlrd. eurų).
