Moteris sako, kad juostos Lietuvoje populiarėja – vis daugiau moterų puošiasi austais dirželiais. Vilnietė prisimena, kad pradėjusi mokytis šio amato iš savo anytos, tikrai nesitikėjo tokio žmonių susidomėjimo.
„Galvojau, jog jei ausiu juostas, jų niekam nereikės. Yra kas audžia juostas prie tautinių rūbų, todėl iš pradžių galvojau, kad reikia austi aksesuarus, siūti varlytes, kad būtų kažkas kitokio ir įdomaus. Bet kuo toliau, tuo labiau matau, kad žmonėms reikia tų juostų ir jie nori puoštis. Mane stebina ir džiugina, kad moterys nori juostų prie suknelių, prie džinsų, prie kelnių – tiesiog kasdienei aprangai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo S.Rainienė.
Ji pasakoja, kad kūrimo procesas prasideda nuo idėjos, o tada svarbu išsirinkti tinkamus siūlus ir raštą. Audėja sako, kad jos tikslas kurti tokius darbus, kuriais būtų galima pasipuošti ne tik per šventes, bet ir kiekvieną dieną ir taip plėsti požiūrį į tradicinę austą juostą.
„Stengiuosi tas juostas pritaikyti šiuolaikiniam žmogui, kad jis puoštųsi kasdien, kad tai būtų ir švenčių aksesuaras – ne tik pasipuošti Vasario 16 d., Kovo 11 d. ar Liepos 6 d., bet ir į vestuves, į gimtadienį, į darbą. Suknelę pasipuošti gražiu dirželiu, vyrams puoštis kaklaraiščiais, varlytėmis. Kad tai būtų kasdienybė, kad ta austa juosta nebūtų atgyvena, o kad tai būtų mūsų gražus aksesuaras, kasdieniškas ir savaime suprantamas“, – ragina audėja.
Moteris sako, kad audimui reikalingas priemones galima rasti ir namuose. Štai visos jos staklės pagamintos vyro, o audimui naudoja ir paprasčiausias šukas ar lazdeles iš kinų restorano. Nors S.Rainienė dažniausiai audžia tradicines juostas, kartais tenka sulaukti ir išskirtinių užsakymų.
„Vienas iš paskutinių mano tokių įdomesnių darbų buvo, kai viena klientė paprašė savo vyrui albanui nuausti kaklaraištį su Albanijos vėliavos simboliu. Jų simbolis yra dvigalvis erelis, tai aš ėmiausi darbų ir kūrybos“, – šypsosi ji.
Audėja sako, kad vieną juostą gali nuausti per vieną–dvi dienas, o ilgesnę ar jubiliejinę juostą per dvi–tris, tačiau audimo greitį lemia praktika. Moteris džiaugiasi veikla, tapusia darbu, kuri ne tik padėjo realizuoti save, bet ir tęsti seną lietuvių amatą.
„Lietuvybė, tautiškumas yra mūsų. Džiaukimės tuo, ką turime, nepraraskime ir tik stenkimės tai palaikyti, nes, man atrodo, to mums dabar labai reikia“, – mano S.Rainienė.
