Dovana virto į sėkmingą ūkį
Pirmąją šilauogę prieš 32-ejus metus ūkininkas dovanų gavo iš draugo. „Tada šilauogė buvo naujiena ir aš, ją gavęs, labai nudžiugau. Pirmąją šilauogę turiu iki šiol. Tiesa, ji jau prastėja savo išvaizda ir derliumi, tačiau vis tiek ją auginu ir myliu, nes tai man svarbus atsiminimas, keliantis jautrius sentimentus“, – dėstė šeimininkas, kurio dabartinis šilauogių ūkis užima daugiau nei vieną hektarą.
Šeimos teigimu, jų šilauogių ūkis yra vienas iš pirmųjų, o gal net ir pirmasis Lietuvoje. „Mąsčiau į ateitį, kad kažkada jos taps populiarios. Tuo metu „ant bangos“ buvo mėlynės, todėl šilauogėmis nelabai kas domėjosi“, – atviravo ūkio įkūrėjas.
Tiesa, jis nuo pat paauglystės domėjosi augalais ir jų auginimu, tad nuo pat jaunų dienų žinojo, kad nuosavas ūkis – jo ateitis. Jame pirmiausia užaugo vynuogės, o kur kas vėliau – šilauogės, riešutai, įvairūs sodinukai.
Dabar didelį indėlį į ūkio sėkmę įdeda ir anūkas Lukas su žmona Gabriele. „Ūkyje dirbame visa šeima. Stengiamės pašalinių asmenų nesamdyti, tačiau uogų skynimo sezonu, be abejo, tenka pasamdyti pagalbininkų, nes kitaip tiesiog nespėtume“, – atskleidė Gabrielė.
Nors kiekvieno šeimos nario indėlis į verslą labai svarbus, jaunieji ūkininkai išskiria, kad be senelio ūkis nebūtų toks sėkmingas. „Senelis padeda Lukui užsidirbti, todėl suteikė jam galimybę prisidėti prie verslo.
Na, o dabar mūsų su vyru pagrindinis darbas – populiarinti ūkį, t. y. dirbame su rinkodara bei viskuo, kas susiję su išmaniosiomis technologijomis. Tačiau senelio darbas – svarbiausias. Jis puoselėja ir rūpinasi uogomis“, – kalbėjo pašnekovė.
Perka ir šaldo
Šiuo metu A.Narbuto ūkyje – per dešimt šilauogių veislių. „Ankstyviausios prasideda maždaug liepos viduryje, todėl pirmosios šilauogės ir būna brangiausios.
Šiemet pirmųjų šilauogių kaina prasidėjo nuo 7 eurų už kilogramą, tačiau sezono pike ir pabaigoje, t. y. rugpjūčio pradžioje ir viduryje, kaina krenta iki 5 eurų. Tuomet klientai jas gausiai perka šaldymui, kad šilauogių gerosiomis savybėmis galėtų džiaugtis ir šaltuoju metu“, – pasakojo Gabrielė bei pridūrė, kad šiųmetis šilauogių sezonas vėluoja apie dvi savaites.
Šių uogų sezonas tęsiasi apie tris–keturias savaites, tad vėlyvosiomis šilauogėmis prekiaujama rugpjūčio viduryje, o būtent dabar yra sezono pikas. „Daugelis klientų laukia mažiausios kainos momento, kuomet gali nusipirkti didesnį kiekį uogų ir jas užsišaldyti žiemai.
Šilauogių nepatariama virti, nes jos praranda savo gerąsias savybes, todėl įprasta jas užšaldyti ir vėliau, atšildžius, valgyti, smaližiauti. Tokiu būdu jos vis dar išlaiko vitaminus. Ne veltui šios uogos vadinamos jaunystės eliksyru“, – atviravo jaunoji ūkininkė.
Ūkyje prekiaujama ir šilauogių sodinukais. Pasak Gabrielės, derlingiausia krūmo veislė – ‚Reka‘, o didžiausios uogos auga ant ‚Chandler‘ krūmo. „Uoga užaugo tokio dydžio kaip vieno euro moneta!“, – teigė ji.
Kasdien bučiuoti nereikia
Ūkininkai noriai dalijasi ir sodinukų sodinimo bei priežiūros patarimais. „Neretai žmonės atvyksta net į ūkį. Ten jau senelis dalijasi patarimais. Na, o mes juos dalijame turguje. Visuomet patariame kaip, ką daryti. Šilauoges tinka sodinti bet kada, išskyrus žiemą. Tačiau jos nebijo šalčio. Svarbiausia – rūgšti žemė bei sodinti augalą į durpę.
Reikalingi maždaug 1,20 m tarpai. Klientai dažnai galvoja, kad tai lepus augalas ir jam reikia daug priežiūros, tačiau taip tikrai nėra. Rudenį krūmą reikia genėti. Mes šilauoges mylime ir glostome, nes tai mūsų uždarbis. Tačiau klientui, pasisodinus krūmą, tikrai nereikia kasdien jo bučiuoti“, – juokėsi šilauogių prekeivė.
Senelio ir anūko ryšys
„Mes su vyru esame labai dėkingi seneliui už galimybę prisidėti prie verslo. Tai mums reiškia labai daug. Senelis – labai jaunatviškas ir pozityvus žmogus, todėl mums visuomet smagu su juo būti, o dar didesnis malonumas – kartu dirbti.“
Senelis Alfonsas turi tris anūkus, tačiau tik vienas iš jų, t. y. Lukas, gyvena Lietuvoje. Visi kiti gyvenimus kuria svetur. „Senelis su Luku yra lyg tėtis su sūnumi. Jis senelį laiko numeriu vienas ir myli kaip tėtį. Lukui jis reiškia labai daug, todėl labai jį myli, saugo, gerbia ir rūpinasi.
Jie puikiai sutaria. Nuostabu ir tai, jog senelis pasidalija savo išmintimi ir patirtimi ne tik šilauogių auginimo, bet ir visais kitais gyvenimo klausimais. Lukas ir aš amžinai jam liksime dėkingi už tokią galimybę įsitraukti į verslą“, – jautriais žodžiais apie senelį dalijosi pašnekovė.
Senelis šiuo metu turi ir dar vieną didelį džiaugsmą – pirmąjį proanūkį. „Mūsų sūnus Markas yra tikras senelio pasididžiavimas. Jis visiems giriasi, kad jau turi proanūkį, o mums labai džiugu, jog senelis taip jį myli, prižiūri, skiria daug dėmesio“, – apie vienerių metų mažąjį namų džiaugsmą pasakojo Gabrielė.
Apetitas auga
Šeimos planuose – dar labiau plėsti šilauogių ūkį. „Bevalgant apetitas auga. Šiuo metu uogomis prekiaujame Centriniame ir Žemdirbių turguose. O po koronaviruso labai atsigavo internetinė prekyba“, – dėstė panevėžietė.
Narbutai organizuoja įvairias iniciatyvas. Štai artimiausia – apsilankymas senelių globos namuose, kur bus dovanojamos šilauogės. „Planuojame apsilankyti senelių globos namuose ir jiems padovanoti šilauogių bei praleisti su jais šiek tiek laiko, pabendrauti, pakelti nuotaiką.
Šios uogos – jaunystės ir vitaminų eliksyras, todėl seneliams tai puiki dovana. Ateityje planuojame aplankyti ir vaikų globos namus“, – apie ateities planus kalbėjo Gabrielė.
