Vienu metu kirpėjos kėdėje – vienas klientas
Nors idėja apie kirpyklą brendo po truputį, Jurgita atviravo, kad nuolat svajojo apie savo nuosavą kirpyklą, kurioje galėtų dirbti sau. Išties – čia ji beveik metus sukasi viena, o kirpykla „Kosmogrožis“ visai netoli Panevėžio įrengta su viena darbo vieta.
Verslininkė aiškino, kad šią vietą taip ir įsivaizdavo, o ir jos nuolatiniai klientai vertina privatumą ir glaudų ryšį su specialiste. „Nusprendžiau turėti vieną darbo vietą, nes orientuojuosi į tokį aptarnavimą, kad viskas yra klientui, visas dėmesys vienam žmogui. Klientai ateina kaip į poilsio oazę: aš darau įvairias plaukų procedūras, kirpimus, dažymus.
Darau taip, kad čia žmogus galėtų pabėgti nuo kasdieninės rutinos nors valandai ar dviem pailsėti, gauti galvos masažą, aliejinę kaukę ir išeiti patenkintas, pailsėjęs. To padaryti didelėje kirpykloje, kur triukšmas ir daug žmonių, negali“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo plaukų stilistė.
Kadangi iš Užimtumo tarnybos pavyko gauti paramą pradedant verslą, kad galėtų įsirengti savo darbo vietą, tai palengvino pačią pradžią. Tiesa, pagalbos neužteko ir reikėjo bene dar tiek pat prisidėti ir savo lėšomis, tačiau tam juo buvo pasiruošta – juk viskas kainuoja.
„Dalyvavau konkurse, paramą gavau ir jau nebebuvo kelio atgal“, – patikino ji. Manė, jog dalyvaudama konkurse išbandys laimę: jei pasiseks – kirpyklą įkurs, jei ne – tuomet galvos, ką daryti toliau.
Anksčiau pašnekovė kirpykloje dirbo ir Panevėžyje, tačiau ji pastebi, kad tiek buvę, tiek esami klientai ateidami tikisi jaukumo, ramybės. Taip su klientu užmezgamas glaudesnis ryšys – jis nori išklausytas ir suprastas.
Tad net ir verslo pradžioje paskui Jurgitą iš paskos sugužėjo ir nuolatiniai klientai, kuriems nebuvo kliūtis nuvažiuoti ir į priemiestį. Beje, klientės ne tik moterys – čia gali apsikirpti ir vyrai, ir vaikai.
Per ne vienerius metus patirties ji mato, kad visi žmonės turi savo vietą, kurioje gražinasi, kerpasi plaukus ar atlieka kitokias procedūras. Tačiau šią vietą atranda ir vietiniai Velžio gyventojai – jiems labai patogu, kad nereikia apsikirpti važiuoti į kitą miestą ir tai gali padaryti visai šalia namų.
Čia galima ne tik apsikirpti ar nusidažyti plaukus, bet taip pat palepinti savo plaukus SPA procedūromis. Pavyzdžiui, Jurgita siūlo galvos pilingą, masažą, ekologiškomis žolelėmis atliekamą pažeistų plaukų struktūros rekonstrukciją.
Mokėti apkirpti neužtenka – reikia ir aukštojo mokslo
Nors svajonė apie nuosavą kirpyklėlę galvoje kirbėjo dar nuo mokyklos laikų, tuo metu Jurgita sudvejojo dėl šio amato.
Mat tuo metu profesinės mokyklos nebuvo geriausia vieta mokslui, o aukštojo mokslo programose tokios specialybės nėra – tai atbaidė, buvo baisu mokytis tokioje vietoje. Juo labiau, kad norėjo pasijusti universiteto studente ir išvažiuoti studijuoti į Vilnių.
Tad po vidutinės mokyklos ji baigė konservatoriją, kurioje mokėsi būti šokių mokytoja, o svajonė apie kirpėjos profesiją laikinai buvo tarytum užmigdyta.
Neilgai trukus Jurgita patraukė į Ameriką, kur pagal specialią programą gyveno su šeima ir prižiūrėjo du jų vaikus. Pašnekovė prisiminė, kad tie septyneri metai už Atlanto buvo ne tik kelionių ir gerų emocijų kupinas laikotarpis, bet ir iššūkių. Moteris pasakojo išmokusi su kylančiomis problemomis susitvarkyti savarankiškai – juk nesėdėsi ir neverksi.
„Išvažiavau nemokėdama kalbos, nemokėjau net sklandžiai suregzti sakinio, bet patekau į nuostabią šeimą ir mane po dviejų savaičių paliko vieną su vaikais, ir ką – gyveni, iš vaikų mokaisi anglų kalbos“, – vieną iš sunkumų įvardijo pašnekovė. Jos tikslas toks ir buvo: pažinti pasaulį ir išmokti anglų kalbą. Viename šalies universitetų įgijo ir sociologijos bakalauro diplomą, kurio naudą ji jaučia iki šiol.
Metai čia bėgo greitai, tačiau po penkerių metų įvyko tarsi tam tikras lūžis. Jos teigimu, būtent po šio laikotarpio atėjo laikas, kai ji turėjo nuspręsti: likti Amerikoje ar grįžti į gimtinę – nenorėjo būti Lietuvos emigrante.
Namų, šeimos, kalbos ilgesys nulėmė, kad ji nusprendė grįžti į Lietuvą. „Man tai nenešė laimės, susidėjau visus taškus ant „i“, dar pabuvau dvejus metus, bet žinojau, kad tikrai grįšiu“, – dėstė pašnekovė. Anot Jurgitos, būnant svetimoje šalyje labai lengva išsigryninti vertybes ir suprasti, kaip myli gimtinę.
Po kiek laiko teko grįžti į Vilnių, kuriame praleido dar kone dešimtmetį. Ji suprato, kad toks gyvenimas jos nebetenkina ir reikia surasti veiklą, kuri keltų malonumą.
Tuomet su vyru patraukė į Panevėžio priemiestį ir ten apsigyveno. Tačiau iš Vilniaus jau buvo išsivežusi gausybę patirčių. Vienas jų – įgytas kirpėjos amatas. Šioje srityje Jurgita darbuojasi nuo 2014 metų. Tačiau Vilniuje mokėsi ne tik kaip tapti kirpėja, bet taip pat, kaip daryti makiažą. Pašnekovė prisimena, kad tuo metu papuošdavo visas savo drauges ir jautė malonumą bei prasmę.
„Kai paskutiniame darbe uždarėme įmonę, aš supratau, kad jei ne dabar, tai ir niekada – turiu įgyvendinti savo vaikystės svajonę“, – kalbėjo ji.
„Turiu išsilavinimą ir gyvenimiškos patirties, bet vis tiek aukštoji mokykla duoda ir akademinių žinių. Būdamas kirpėjas nesi tiktai kirpėjas – nėra taip, kad atėjai ir apkirpai klientą“, – patikino plaukų stilistė.
Kaip sakė Jurgita, į kirpėjo profesiją telpa dar daugybė kitų profesijų. Toks specialistas turi mokėti prakalbinti žmogų, jį suprasti. Tad Amerikoje įgytas sociologijos bakalauras buvo naudingas.
Juo labiau, ji pastebi, kad įprastai kirpėjos elgiasi atvirkščiai – pirmiausia įgyja kirpėjai reikalingus profesinius įgūdžius ir tik tuomet svarsto studijuoti psichologiją ar filosofiją – vis tik tokiame darbe reikia suprasti klientą ir sukurti ryšį.
Šis verslas yra „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo stiprinimo bendruomenės narys. Tapkite ir jūs „Kiekvienas gali“ bendruomenės nariu: www.swedbank.lt/kiekvienasgali.
