„Baigęs mokyklą, tarnavau kariuomenėje, o po jos įstojau į Kauno technologijų universiteto autotransporto inžinerijos specialybę, tačiau po pusmečio mečiau studijas, nes labiau norėjau tiesioginio praktinio darbo – savo rankomis tvarkyti automobilius, juos dažyti, poliruoti bei visus darbus atlikti pačiam“, – sako Klaudijus.
Supratęs, kad universitete vaikinas negaus to apie ką svajoja, universitetą paliko ir ėmėsi ieškoti naujo kelio profesinei svajonei įgyvendinti. Laidos herojus atviras. „Paieškojęs internete greitai radau mokyklą, kuri iš karto atitiko mano lūkesčius – tai buvo Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla“, – savo kelią į darbo vietą prisimena Klaudijus.
Prieš 7-erius metus šiuolaikiškai įrengtame Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos sektoriniame praktinio mokymo centre mokiniai yra mokomi tiek teorinių, tiek praktinių savo pasirinktos specialybės subtilybių.
„Mes mokiname būsimuosius automobilių automechanikus, elektros įrengimų remontininkus, transporto priemonių remontininkus ir kėbulų remontininkus. Šie specialistai yra labai vertinami rinkoje, nes kėbulo remonto įmonių nėra daug, jų įrengimai ir darbo priemonės kainuoja nemažai, todėl šios profesijos žmonės iš anksto žino, kad turės darbo vietas ir uždirbs nemažus pinigus bei galės susikurti kokybišką gyvenimą“, – sako Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos praktinio mokymo vadovas Tadas Klevas. Jis sako, jog jų mokymo bazė yra labai aukšto lygio, šioje mokykloje mokoma ne tik praktinių įgūdžių, bet ir socialinių: bendravimo su klientais, saugos reikalavimų, higienos, gamtosaugos pagrindų. Šių dalykų siekiama išmokyti mokykloje, nes darbo vietoje specialistai susidurs jau su kitais uždaviniais ir įmonių vidinėmis taisyklėmis.
„Išmokau labai daug dalykų: automobilio kėbulo paruošimas dažymui, virinimas, poliravimas, pats dažymas. Antrame kurse praktikos metu gavau pasiūlymą įsidarbinti ir toliau mokytis pameistrystės būdu“, – sako Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje automobilių kėbulininko specialybę pasirinkęs Klaudijus.
Profesijos mokytojas Stasys Navikas pabrėžia, kad įmonės pačios kreipiasi į mokyklą, nes ieško darbščių ir, svarbausia, kvalifikuotų specialistų. „Studentui tai labai geras būdas išgyventi ir išmokti savo profesijos subtilybių dar mokykloje tiesiai iš profesionalų“, – patirtimi dalinasi Klaudijus.
„Darbdavys gauna mokinį, kvalifikuotą darbuotoją, o mokinys gauna atlyginimą, mokytojai bendradarbiauja su įmone, sužino kokių naujovių reikia šiandien įmonėms, į ką atkreipti dėmesį, apmokant naujus darbuotojus“, – pameistrystės mokymo formos privalumus vardijo profesijos mokytojas Stasys Navikas.
Norint studijuoti pameistrystės mokymo formos būdu, arba priimti pameistrius pas save dirbti pagal šią mokymo formą, privaloma pasirašyti trišalę bendradarbiavimo sutartį tarp mokyklos, mokinio ir darbdavio.
Šiandien mūsų laidos herojus paklaustas ar tai tikra ta specialybė, kuri teikia jam malonumą, net nesusimąstydamas sako, jog tai yra jo profesinės svajonės išsipildymas, atveriantis duris į ateitį.
O ką Klaudijaus veikia, kai nori pailsėti nuo šio darbo, žiūrėkite laidoje „Kuriantys Lietuvą. Pameistrystė“ šeštadienį 17.00 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
