Idėja – Manto, o koldūnų ceche sukasi jo sutuoktinė Asta. Budrionių koldūnų cechas – Manto tėvų kieme, Balninkuose, Molėtų rajone.
„Labai norėjau čia, kaime, kažką nuveikti. Čia buvo ir pastatas, kurį norėjau rekonstruoti, iš jo kažką padaryti. Be to, turime ūkį, auginame avis – galvojau, kaip viską susieti. Prie viso to, aš – medžiotojas. Pas mus Aukštaitijoje nelabai yra kur vežti žvėrieną, kad iš jos paruoštų maistą. Iš karto supratau, kad bus paklausa – koldūnus su žvėriena ir patys sau pasigaminsime, ir kitam paslaugą pasiūlysime. Taip ir yra: mums medžiotojai, ūkininkai atveža mėsą, o mes jiems pagaminame koldūnus“, – portalui lrytas.lt pasakojo M.Budrionis.
Būtent teikiant paslaugas – raitydama koldūnus iš kitų atvežtos mėsos – Asta pagamina 70 proc. visų ceche paruošiamų koldūnų. Likę 30 proc. platinami per nedideles parduotuvėles gyvenvietėse: daugiausia Molėtų pusėje, Utenoje, Mantas norėtų, kad ir į Anykščių kraštą pavytų įsisukti. „Tada reikės pradėti dirbti ir naktine pamaina“, – juokiasi Asta, nors, sako M.Budrionis, ir prie dabartinių apimčių reikia antro žmogaus.
Juk tam, kad išsilaikytų, per darbo dieną Asta turi pagaminti po 35 kg koldūnų.
Pirmieji koldūnai ceche Balninkuose paruošti šių metų sausį, tačiau įmonei – daugiau laiko. „Ne viskas taip paprasta, – sako M.Budrionis. – Prireikė gal trejų metų: parašėme projektą per vietos veiklos grupę jaunimui į kaimo vietoves pritraukti ir sau darbo vietoms susikurti, bet sutrukdė pandemija, išaugo kaina – sąmatoje viena, o perkant išlaidos šoktelėjo bent 30 proc.“.
Asta priduria: kadangi toks projektas jiems – pirmasis, teko susidurti su daug nenumatytų, neapgalvotų momentų. „Kad ir paties cecho įrengimai ne pagal mano ūgį – dirbu pasilenkusi. Neapgalvojome, kad reiks stelažų koldūnams: kurgi juos dėti? Juk vieną partiją šaldant, darai kitą. Esu dirbusi ledų fabriko ceche – žinau, kad produktus reikia staigiai užšaldyti, ne po truputį“, – pasakoja moteris.
Be to, kad patalpos atitiktų veterinarinius reikalavimus, teko ir čia pergalvoti planus. Koldūnų cecho sumanytojas neslepia – nuo pirminio projekto daug ką keitė.
Tačiau ir pradėjus dirbti ne viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Asta pasakoja – yra kas veikti, kol įsidirbi. Kiekvieną dieną – vis savi niuansai: su riebia mėsa vienaip, su liesa kitaip reikia apsieiti. „Visko būna: atvažiuoji, pradedi ir matai, kad stringa. Atrodo, nieko negali daryti. Tvarkaisi, meti viską ir važiuoji namo, – sako pašnekovė. –
Per tris keturis mėnesius atkaliau ranką, kaip gaminti. Bet čia ne tik gamini ir susitvarkai – viską pats turi žiūrėtis. Mėnesį padirbome – guolis sulūžo, o paruoštos mėsos negali laikyti – surūgs. Vyras lekia guolio ieškoti... Net pietauti negali nueiti – pavalgai jau viską baigęs: padarysi pertrauką – mėsa pradeda šiltėti, tešla džiūsta...“
Maitinimo organizavimą baigusi Asta ceche sukasi viena. Įdomiausia, kad koldūnų moteris nė nemėgsta: „Aš jiems priekabi – man koldūnai bado atveju gali būti, ir tai tik kepti. Net ir vaikystėje jų nevalgydavau“.
Bet tai netrukdo paruošti gaminį, įtinkantį pirkėjams – jos pagamintais koldūnais prekiauja per 20 nedidelių kaimo parduotuvių. Kilogramas koldūnų su kiauliena kainuoja 5,5 kg, jei gaminama pagal užsakymą – 3 eurai. „Jie brangesni, bet geras produktas kainuoja. Samdėme technologę, kad sudėliotų receptūrą. Liepė į tešlą nedėti kiaušinių, nenaudoti aukščiausios kokybės miltų, į mėsą nurodė pridėti skaidulų, kad ją išpūstų. Mažai jos klausėm“, – pasakoja Mantas.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023.
