Renesanso princai mokėjo meistriškai panaudoti meną ir architektūrą, siekiant pademonstruoti savo turtus ir galybę. Jie buvo dideli meno globėjai. Be jų Renesanso epochos net nebūtų buvę. Tai ypatingai matoma, kalbant apie galingąją Medičių šeimą, kuri gyveno Florencijoje.
Medičių princai valdė Florenciją daugiau nei tris šimtus metų iki pat 18-ojo amžiaus vidurio. Būtent jų dinastijos dėka Medičių koplyčia atsirado pasaulyje.
Koplyčią sukūrė Mikelandželas 1520-aisiais. Jos lubos yra sumažinta Panteono kupolo kopija. Pastato, kurį Mikelandželas apibūdino kaip „angelišką statinį“.
Koplyčią pastatyti užsakė kardinolas Džiulijanas de Mediči kaip savo giminės laidojimo vietą.
Valdydamas šviesas, naudodamas prislopintas spalvas skulptūroms išryškinti, Mikelandželas sukūrė tinkamą nuotaiką tokiai niūriai mirties vietai.
Pastato akcentas – pora Medičių šeimos nariams skirtų paminklų.
Ir viena iš šių liūdnų skulptūrų – tai paties Mikelandželo autoportretas, kuris atrodo toks išvargintas laiko.
Kai Mikelandželas kūrė šias skulptūras, jis pats sprendė potencialiai pavojingą dilemą. Dėl valdžios Florencijoje grūmėsi dvi jėgos. Miesto žmonės, respublikonai, sukilo prieš Medičių tironiją. Mikelandželas taip pat palaikė respublikonus ir buvo prieš Medičius. Jis veiksmingai kovojo prieš šeimą, kuriai dirbo, ir bijojo, jog jiems laimėjus jis gali būti nubaustas mirties bausme.
Tačiau, matyt, nugalėjo meilė menui, nes Mikelandželas turėjo galimybę pabaigti šį nuostabų kūrinį, ir liko nepaliestas Medičių keršto.
