1 diena. Penktadienį 16 val. keltas atplaukia į Kylį. 17–18 val susirandame iš anksto užsakytą viešbutį, įsikuriame (kaina apie100–170eurų 1 nakčiai 4 asmenims) ir išeiname apžiūrėti miesto. Kylis (Kiel) – tai Vokietijos uostamiestis, esantis šalies šiaurėje. Kylis yra Šlėzvigo-Holšteino žemės sostinė. Miestas buvo įkurtas XIII amžiuje. Prie Baltijos jūros esantis miestas yra vienas svarbiausių Vokietijos uostų. Čia vyksta daugybė su jūra, buriavimu susijusių renginių. Kylyje vykstanti tradicinė Kylio regata yra bene didžiausia pasaulyje buriavimui skirta šventė. Kylis vienas iš senųjų Hanzos sąjungai priklausiusių miestų, bet jo senamiestis neišliko, nes miestas buvo beveik visiškai sugriautas Antrojo pasaulinio karo metu, kadangi čia buvo įsikūręs vienas iš karinių-strateginių objektų – povandeninių laivų statykla. Kylyje prasideda Šiaurės ir Baltijos jūrų kanalas, jungiantis šias dvi jūras. Holstenstrasse yra viena seniausių pėsčiųjų zonų Vokietijoje. Seniausias Kylio pastatas – tai XIII amžiuje iškilusi Šv. Mykolo bažnyčia (Nikolaikirche). Pasivaikščioję po miestą apie 22 val. grįžtame į viešbutį.
2 diena. Šeštadienis. Keliamės, pusryčiaujame ir apie 9 –10 val. išvykstame į Hamburgą. Atstumas apie 100 km. Bet dar norime apžiūrėti povandeninį laivą U 995. Šis laivas stovi ant Baltijos jūros kranto Vokietijoje, Labės (Laboe) gyvenvietėje (greta Kylio) kaip vienas iš jūreivystės karo aukų atminimo muziejaus „Das Marine-Ehrenmale“ eksponatų. 12–13 val. atvykstame į Hamburgą, įsikuriame viešbutyje. Hamburgas yra antrasis pagal dydį Vokietijos miestas. Jis įsikūręs šalies šiaurėje ir yra vienas svarbiausių transporto mazgų šalyje – nuo pat Hanzos sąjungos klestėjimo laikų viduramžiais. Hamburgas buvo beveik sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą, tad ir senamiesčio čia išlikę nedaug, vyrauja XIX a. pastatai. Greta istorinio uosto tebevyksta vienas didžiausių Europoje uosto pritaikymo visuomenės reikmėms projektų. Tai – atgimstantis Speicherštato (Speicherstadt), arba istorinių uosto sandėlių rajonas. Speicherštatą galima apžiūrėti keliaujant pėsčiomis, tačiau taip pat populiaru plaukti ekskursijų laivais, kurie kursuoja sandėlių rajoną išraižiusiais kanalais. Hamburgo centrą išraižę kanalai, o jų krantus jungia per 2 tūkstančius tiltų ir tiltelių, tad kartais Hamburgas dar vadinamas „Šiaurės Venecija“. Keliaujame ir į miesto Rotušę, vieną svarbiausių miesto aikščių, kurioje dažnai vyksta miesto renginiai, šventės. Netoli Rotušės stovi vienas lankomiausių Hamburgo objektų – Mykolo bažnyčia. Tai didžiausia bažnyčia mieste – joje vienu metu gali susėsti 2500 maldininkų. Arkangelui Mykolui dedikuotą bažnyčią puošia 132 m aukščio bokštas, kuriame įrengta apžvalgos aikštelė. Nuo šios aikštelės atsiveria Hamburgo stogų ir uosto panorama. (Šv. Mykolo bažnyčios lankymas: įėjimas į bažnyčios kriptą kainuoja 4 EUR, pasikėlimas į bokšto apžvalgos aikštelę – 5 EUR ). Šv. Nikolajaus bažnyčia karo metais buvo subombarduota. Šiandien tai memorialas karo siaubui atminti. Laikas pagalvoti ir apie pietus, norisi ko nors vokiško – skirtingų rūšių dešrelių, bulvių, raugintų, troškintų kopūstų ir visa tai užsigerti naminiu alumi. Vakaras 20–21 valanda. Viena dažniausiai tarp miesto svečių minimų ir itin gausiai lankomų Hamburgo vietų – Šv.Paulio (St. Pauli) rajone esanti Ryperbano (Reeperbahn) gatvė, labiausiai žinoma kaip Hamburgo raudonųjų žibintų kvartalas su daugybe striptizo klubų ir viešnamių. Įdomu tai, kad gatvės prostitucija šioje vietoje yra legali. Tačiau čia, kitaip nei Amsterdame, uždara raudonųjų žibintų Herbertštrasės (Herbertstraße) gatvė iškart pasitinka draudžiančiu moterims vaikščioti ženklu. Tiesa, ar šios „taisyklės“ griežtai laikomasi, nežinoma.... Apie 23 valandą grįžtame į viešbutį. (Kainos už kambarį jau didesnės – nuo 160 eurų parai.)
3 diena. Sekmadienis. Keliamės, pusryčiaujame ir skubame į Žuvies turgų (Fich markt).Tik sekmadieniais vykstantis turgus, kuriame tikras rojus mėgstantiems pasiderėti.. Šio turgaus tradicijos itin gilios. Tai – viena pirmųjų Vokietijos vietų, kurioje pradėta pardavinėti tiesiai iš jūros parplukdyta šviežia žuvis. Nebūdinga Vokietijai, tačiau šiame turguje priimtina derėtis. Prekyba dažniausiai vyksta tokiu principu: pardavėjas rankose iškelia šviežią arba rūkytą žuvį, papasakoja apie jos rūšį ir sugavimo vietą bei pasiūlo savo kainą. Aplink susirinkę žmonės gali ginčytis ir už prekę siūlyti savo sumą. Turguje prekiaujama ne tik šviežia ar rūkyta žuvimi ir jūros gėrybėmis, bet ir kitais produktais. Čia parduodami ir vaisiai, ir daržovės, ir šviežiai iškepta duona. Lankytojų itin mėgstamas patiekalas – sumuštinis su žuvimi (fischbroetchen). Jo paragauti privalu kiekvienam, atvykusiam į Hamburgo žuvies turgų. Hamburgo žuvies turgus veikia kiekvieną ankstyvą sekmadienio rytą nuo 5 iki 9 val. 30 min. (linksmybės Turgaus aukciono halėje trunka ilgiau). Žiemos sezono metu, nuo lapkričio 16-osios iki kovo 14 d., turgus darbą pradeda 7 val. ryto. Apie 10–10 val. 30 min. išvykstame iš Hamburgo į Brėmeną. Atstumas apie 130 km. Brėmenas yra antras pagal dydį šalies uostas. Kadaise Brėmenas buvo Hanzos pirklių sąjungos miestas. Šios sąjungos nariu jis tapo 1358 m. – nuo tada miestas suklestėjo. Uostamiestis buvo svarbus prekybos vilna bei kava centras. 13–14 val atvykstame į viešbutį. ( Kainos jau mažesnės, galima susirasti kambarį ir už 80–110 eurų.) Ekskursiją pradedame nuo Brėmeno rotušės, kuri įsikūrusi pagrindinėje Marktplaco (Turgaus) aikštėje ir buvo pastatyta 1405–1410 m. Šiuo metu ji įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Marktplaco aikštėje taip pat stovi į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Rolando statula. Tai Karolio Didžiojo sūnėno Rolando, simbolizuojančio Brėmeno nepriklausomybę, skulptūra, pastatyta XV a. pradžioje priešais miesto rotušę. Toje pačioje aikštėje galima pamatyti ir keturis muzikantus, pasakos veikėjus – asilą, šunį, katiną ir gaidį. Tai garsiųjų Brėmeno muzikantų skulptūra. Rotušėje verta aplankyti jos rūsį „Rastkeller“, kuriame siūloma paragauti maždaug 600 rūšių vyno. Keliaujame toliau, aplankome Šv. Petro katedrą ( St. Petri Dom). Katedra pastatyta 1043 metais, o jos vidiniame kiemelyje įkurtas sodas su visais Biblijoje paminėtais augalais. Šnūro kvartalas (Schnoorviertel) – tai istorinis Brėmeno miesto kvartalas, garsus nedideliais XV–XVIII a. namais. Kadaise tai buvo vienas neturtingiausių miesto kvartalų. Mažos, siauros gatvelės ir maži, skirtingi, vienas šalia kito išsidėstę spalvoti namukai. Ne veltui jis pavadintas Šnūro vardu. „Schnoor“ šiaurės vokiečių tarme reiškia virvę. Namai iš tiesų tarsi perlai sukabinti ant vienos virvės. Verta aplankyti Užjūrio muziejų (Ubersee museum). Šiame muziejuje pagrindinis dėmesys skiriamas Ramiojo vandenyno civilizacijoms ir jų kultūrai. Muziejus buvo įkurtas XIX amžiuje vokiečių kolonializmo eksponatams kaupti. Vieni įdomiausių eksponatų – tai autentiški tolimųjų Saliamono salų čiabuvių būstai bei laiveliai. (Kaina 6,5 euro žmogui.) Užsukame į kavinę, pavalgome, pavaikštome po parduotuves ir grįžtame į viešbutį.
4 diena. Pirmadienis. Keliamės, pusryčiaujame,išvykstame iš viešbučio apie 10 valandą. Kelionės kryptis – atgal į Kylį, iš kurio keltas 20 valandą išplaukia į Klaipėdą. Atstumas apie 210 km. Grįždami dar užsukame į Hamburgą. 12 val. 30 min. – 13 val. Domina gėlių parkas „Planten un Blomen“. Tai 47 hektarų parkas Hamburgo centre, jame yra įvairių sodų: japoniškas sodas su arbatos gėrimo nameliu (įkurtas 1988 m.), klasikinio stiliaus rožynas (įkurtas 1993 m). 2–3 valandų tikrai per mažai,bet laiko daugiau nėra – laukia kelionė namo. Apie 18 val. atvykstame į Kylį, kur laukia keltas. 20 valandą išplaukiame. Laikas labai greitai prabėga, lieka tiek daug neaplankytų vietų, bet tai suteikia viltį grįžti dar kartą. Tikiu, kad nukrypimų nuo maršruto bus, t.y. gal aplankysime mažiau objektų, gal daugiau, gal vyrai norės ilgiau pasėdėti prie alaus bokalo, o mes, moterys, ilgiau užtruksime parduotuvėse. Galima ir nakvynę susirasti pigesnę, jei kiek toliau nuo centro... Viską galima derinti, keisti, svarbu nepavėluoti į keltą ir laiku grįžti namo.
