Užrašas „DDT in LT” („DDT Lietuvoje”), kryžiai, kaukolė, laivas – marškinėlių dizaine yra daug detalių ir kiekviena jų turi reikšmę, rašo „Lietuvos ryto” žurnalas „Stilius”.
„Pavyzdžiui, laivas – tai Sankt Peterburgo, iš kurio yra ši grupė, simbolis. Grupė yra nusistačiusi prieš karą, tai simbolizuoja kryžiai ir hipiškas taikos ženklas. Juk ir apskritai visas normalus rokas yra nukreiptas prieš smurtą. Kaukolė, tiesa, labiau dėl juoko”, – pasakojo dizaineris.
Idėja sukurti tokį rūbą jam kilo spontaniškai – pamačius artėjančio koncerto reklamą. DDT muzika Aleksandrui kelia įdomius prisiminimus, mat pirmąkart ją išgirdo tarnaudamas sovietinėje armijoje.
„Toje kariuomenėje buvo visiškas „bardakas”. Turėjome į magnetofono juostas įrašinėti naikintuvų pilotų pokalbius, bet įrašinėjome muziką. Visko ten buvo – DDT, grupės „Kino”, Boriso Grebenščikovo dainų.
Jau tada pastebėjau, kad ši grupė groja roką, kuris pasižymi geru tekstu. Muzika šiek tiek keitėsi, bet jėga išliko, ypač lyderio Jurijaus Ševčiuko.
Jis vienintelis iš muzikantų tiesiai Vladimirui Putinui pateikia neparankius klausimus. Tai laisvas pilietis, rodantis, kad tokiam galima būti ir šalyje, kurioje ne viskas gerai”, – simpatijų dainininkui neslėpė dizaineris.
Šią savaitę jis Lietuvoje susitiks su grupe ir padovanos jai dvylika marškinėlių – po vienus kiekvienam muzikantui ir DDT komandos nariui. Vienus marškinėlius Aleksandras pasigamino sau – jais pasipuoš eidamas į koncertą.
„Kūriau galvodamas apie tos grupės stilių ir estetiką. Jie, beje, nelabai kreipia dėmesį į savo įvaizdį, rengiasi labai paprastai.
Gal tai ir nėra labai gerai. Kita vertus, ne gražūs kostiumai sukuria gerą muziką. Viename interviu perskaičiau, kad Jurijus paauglystėje savo kelią pradėjo nuo metalo muzikos – užuominų į tai yra ir marškinėlių dizaine”, – sakė A.Pogrebnojus.
Prieš penkerius metus dizaineris padovanojo savo sukurtą kostiumą Vilniuje viešėjusiam dainininkui Marcui Almondui, pastarasis juo pasipuošė koncerte.
„Man pavyksta rasti bendrą kalbą su menininkais – nuo muzikantų iki teatro žmonių. Jei susišneku su režisieriumi Oskaru Koršunovu, susišnekėsiu ir su J.Ševčiuku. Mes visi vienodai išprotėję – ir gerąja, ir blogąja prasme”, – juokėsi dizaineris.
